Pranešama, kad 2022 m. rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdai sudarė daugiau nei pusę visų Latvijos valstybinės įmonės „LDz“ pervežtų krovinių apimčių. Nors 2023 m. skaičiai dar nėra žinomi, bendrovės vadovybė patvirtino gabenimą tęsianti.
Paskutinėje bendrovės „LDz“ paviešintoje metinėje ataskaitoje nurodoma, kad grūdai ir perdirbti grūdų produktai sudaro didžiausią pervežtų krovinių dalį, o rusiški ir baltarusiški grūdai 2022 m. sudarė daugiau nei pusę visų pervežtų krovinių.
Naujasis Latvijos susisiekimo ministras Kaspars Briškens grūdus iš Rusijos vadina „kruvinais“ ir siūlo uždrausti juos įvežti į ES.
Dėl to K. Briškens jau yra nurodęs ministerijai atlikti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pasekmių analizę.
Be to, ministras šia tema jau pradėjo pokalbius su savo kolegomis Estijoje ir Lietuvoje.
Baltijos šalys turėtų laikytis bendros pozicijos, pasakė K. Briškens, pridurdamas, kad jis pamėgins įtikinti vyriausybę ir kitas ES šalis į kitą sankcijų paketą įtraukti ir grūdų iš Rusijos bei Baltarusijos importo draudimą.
Pirmiau buvo praneša, kad praėjusių metų lapkričio 25 d. Kyjive Ukrainos prezidentūros pastangomis buvo surengtas antrasis Ukrainos humanitarinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių susitikimas, kuriame buvo priimtas bendras pareiškimas, kurį palaikė 23 šalys.
Švedijos vyriausybė pranešė pagal iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“ Ukrainai suteiksianti papildomą 8,7 mln. eurų sumą.
Suomija suteiks dar 3 mln. eurų paramos maisto saugumui Ukrainoje užtikrinti. Lėšos bus naudojamos paremti grūdų eksportą ir padėti valyti kaimus nuo minų.
Įgyvendindama iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“, Lietuva yra pasirengusi pro Baltijos jūros uostus praleisti didesnius iš Ukrainos eksportuojamų prekių kiekius.
