Dėl V. Orbano galimybės perimti EVT vairą – eksperto žodis: per daug sureikšminti to nereikia

Nuo sausio 1-osios dienos pirmininkavimą Europos Sąjungai perėmė Belgija. Tryliktą kartą istorijoje. Kaip sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – Belgijos vadovavimas pažymės finišą daugeliui projektų, inicijuotų kadenciją šiemet baigiančio jos kabineto.

V. Orbanas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Orbanas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Orbanas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
V. Orbanas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
V. Orbanas.<br>EPA-ELTA nuotr.
V. Orbanas.<br>EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 17, 2024, 1:03 PM, atnaujinta Jan 17, 2024, 1:05 PM

Ant stalo: nuo techninių sprendimų, kaip įgyvendinti naująjį migracijos paktą, keliantį aistras, efektyvių Žaliojo kurso įgyvendinimo sprendimų – iki to, kad turės nustatyti Bendrijai artimiausių penkerių metų politinės darbotvarkės pamatus.

Spaudimas Belgijai užbaigti projektus išties nemažas. Kaip sako Lenkijos radijo korespondentė Briuselyje Beata Płomecka: „Belgija patiria spaudimą užbaigti pagrindinius klausimus, kad jie nebūtų palikti Vengrijai, kuri galėtų torpeduoti veiksmus prieš bet kurį iš jų, nes pirmininkaujantieji visada gali rasti tam būdą“.

Bet kortos sukrenta dar įdomiau: paaiškėjus, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis ketina dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose ir dėl to gali palikti savo pareigas nuo liepos, paaiškėjo ir tai, kad, jei Europos Sąjungos šalių lyderiai neras jam pamainos, prie Europos Vadovų Tarybos vairo gali atsistoti Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Tai Žinių radijui komentavęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Gediminas Vitkus sako, kad per daug sureikšminti to, vis tik, nereikia. Jo teigimu, pagal taisykles, V. Orbano vadovavimas būtų laikinas, kol būtų sutarta dėl naujo pirmininko, jei nepavyktų to padaryti iš anksto. O, jo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iki liepos mėnesio yra dar pusmetis – yra nemaža tikimybė, kad tokios situacijos pavyks įšvengti ir Bendrijos lyderiai ras, kuo pakeisti dabartinį EVT lyderį.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia didelė tragedija ar sukrėtimas, bet iš tikrųjų tai yra pervertinama. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nėra tikrasis ES prezidentas, kuris nustato, ką ir kaip turi daryti Europos Sąjunga. Jo užduotis yra kiek kitokia. Jis yra moderatorius. Valstybės narės valdo Europos Sąjungą. Bet, kadangi jų yra daug – kad jos susitartų yra reikalingas moderatorius. Anksčiau tą vaidmenį atlikdavo pirmininkaujanti valstybė, dabar yra nuspręsta, jog parankiau būtų, kad tai darytų nepriklausomas politikas, kuris neužima jokių nacionalinių pareigų. Kad jis būtų tarpininkas, derybininkas, padėtų surasti valstybėms kompromisą“, – paaiškina profesorius.

„Jokios savo politikos ar kažkokių nacionalinių interesų, ar kažko naudingo Rusijai padaryti – V. Orbanas tikrai negalėtų tokioj pozicijoj. Nereikėtų sudramatizuoti situacijos“, – pabrėžė pašnekovas, pripažindamas, kad „negražiai atrodo“, kad kritikuotinas visuotinai politikas galėtų užimti tokį postą.

Plačiau – naujausioje Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.