Rusija antradienį taip pat paskelbė Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas „ieškomu asmeniu“ ryšium su baudžiamąja byla, kurios turinys nebuvo atskleistas.
Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazėje K. Kallas, kuri Estijos vyriausybei vadovauja nuo 2021 metų, nurodyta kaip „ieškoma pagal Baudžiamąjį kodeksą“, neįvardijant kaltinimų.
„Mediazona“ abu politikus aptiko iš Rusijos VRM tinklalapio parsisiuntusi visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių.
Duomenų bazėje nenurodyta, pagal kokį straipsnį ieškomi K. Kallas ir S. Kairys. Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas anksčiau yra pareikalavęs, kad jo pavaldiniai patikrintų Estijos valdžios institucijų veiksmus, susijusius su paminklo, vaizduojančio tanką T-34, nugriovimu Estijos Narvos mieste netoli sienos su Rusija.
Be K. Kallas ir S. Kairio, ieškomų asmenų duomenų bazėje yra daugiau kaip šimtas Rytų Europos pareigūnų ir politikų, kuriems Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas po sovietinių paminklų nugriovimo jų šalyse. Tarp jų yra du trečdaliai ankstesnio šaukimo Latvijos Saeimos (parlamento) narių, Rygos, Klaipėdos, Vilniaus, taip pat Ukrainos miestų Lucko ir Rivnės tarybų nariai, Lenkijos Valbžycho miesto meras ir Lenkijos valstybės turto ministro pavaduotojas.
Kaip praneša „Mediazona“, iš viso paieška paskelbta 29 Lietuvos politikams ir tarnautojams. Tarp jų – kultūros ministras S. Kairys, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kartu su Kultūros ministru S. Kairiu, „Mediazona“ duomenimis, į Rusijoje paieškomų asmenų sąrašą įtrauktas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, jo pavaduotoja Vaida Raugėlė bei dabartiniai ir buvę šio miesto tarybos nariai Arūnas Andziulis, Kazys Bagdonas, Arūnas Baršys, Saulius Budinas, Alina Velykienė, Vytautas Grubliauskas, Rimantas Didžiokas, Edmundas Kvederis, Andrius Petraitis, Vidimantas Plečkaitis, Artūras Razbadauskas, Lina Skrupskelienė, Arvydas Cesiulis, Alvydas Šimkus, Laimė Juknienė.
Rusijos VRM sąraše taip atsidūrė šeši dabartiniai ir buvę Vilniaus miesto tarybos nariai, kurie esą yra ieškomi dėl sovietinių karių paminklų demontavimo: Vytautas Kašėta, Violeta Podolskaitė, Mantas Stulgaitis, Kamilė Šėraitė, Žilvinas Šilgalis bei buvęs meras R. Šimašius.
Taip pat ieškomais paskelbti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, Klaipėdos universiteto istorikai Silva Pocytė ir Vasilijus Safronovas; Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Dėl Sausio 13-osios bylos į sąrašą įtraukti ir Vilniaus apygardos teismo teismo teisėjai Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teisėjas Artūras Šumskas, teisininkas, buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas.
URM tikrins šios informacijos tikrumą
Rusijai paskelbus apie Estijos premjerės Kajos Kallas, kultūros ministro S. Kairio bei kitų politikų paiešką, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad jo vadovaujama ministerija tikrins šios informacijos tikrumą. Visgi, ministras pažymi – toks Maskvos žingsnis yra „tam tikras apdovanojimas“ politikams, aktyviai remiantiems Ukrainos kovą prieš Rusiją.
„Tai visiškai nauja informacija. Pirmiausiai, jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą – kaip suprantu, tai yra informacija iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, vertinantiems Ukrainą ir palaikantiems gėrio kovą prieš blogį“, – akcentavo jis.
Visgi, tęsė ministras, jeigu paviešinta informacija pasitvirtins, sąrašuose paskelbtiems asmenims nereikėtų į tai numoti ranka – tai, pasak G. Landsbergio, būtų dar viena Kremliaus veikimo būdų apraiška.
„Jeigu pasitvirtina informacija, tai rodo Rusijos veikimo būdus. Tai reiškia, kad asmuo, net ir turintis imunitetą – kaip Estijos premjerė – gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį netgi tam žmogui apie tai nežinant“, – įspėjo ministras.
„Tokius dalykus reikia priimti rimtai ir įvertinti savo keliones taip pat“, – paragino G. Landsbergis.
Ministras nenustebo
Kultūros ministro S. Kairio nestebina tai, kad jo pavardė atsidūrė Rusijos „ieškomų“ politikų sąraše. Pasak ministro, veikiausiai tai lėmė principingi sprendimai, kuriuos jis priėmė dirbdamas dešiniųjų Vyriausybėje.
„Kai priimi principinius sprendimus, rizika visada išlieka. Buvo padaryta daug veiksmų, kurie tokią reakciją galėjo iššaukti. (...) Būdamas Vyriausybės nariu, politiku, privalau neleisti trypti Lietuvos vardo ir neigti laisvės teisės ir turiu padaryti viską, kad nebūtų keliamas kažkoks pavergtos tautos įspūdis ar kažkaip kitaip teisinami imperialistiniai tikslai“, – Eltai antradienį teigė S. Kairys.
„Kultūra, paveldas, istorinė atmintis irgi yra karo zona ir čia yra geras priminimas, kad joks karas nesibaigė ir į dalykus visada reikia žiūrėti labai rimtai“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, suprantama, jog pokyčio reikalaujantys sprendimai bei darbai sulaukia dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
„Taip visada bus, nes ir ta kompanija šimto politikų tokia ir yra – tie, kas buvo aktyvūs, tie į tą sąrašą ir pateko. Tai pasiduoti kažkokiam gąsdinimui nereikia. Reikia tiesiog suvokti tam tikrus pavojus, keliaujant ir pan.“ – teigė S. Kairys.
„Visa tai vertinta nuo pat pirmų dienų, pradedant eiti ministro pareigas“, – pabrėžė jis.
„Režimas daro tai, ką visada darė – stengiasi užgniaužti laisvę... ir toliau kurti savo versiją, prieštaraujančią faktams ar logikai“, – AFP sakė S. Kairys.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad pareigūnai buvo paskelbti „ieškomais“ dėl paminklų sovietų kariams „naikinimo“.
Estija, Latvija ir Lietuva nuo pat nepriklausomybės atgavimo laikų šalina sovietinių laikų paminklus, o Rusijai įsiveržus į Ukrainą šis procesas dar paspartėjo.
„Džiaugiuosi, kad mano darbas demontuojant sovietizacijos likučius neliko nepastebėtas“, – sakė S. Kairys.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šis Maskvos žingsnis yra „atlygis žmonėms, kurie palaiko Ukrainą ir remia gėrio kovą prieš blogį“.
R. Šimašius: galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato – Putinai, Haga tavęs laukia
Į žinią, jog buvo įtrauktas į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, sureagavo ir buvęs sostinės meras R. Šimašius. Jis nurodė, kad jau keletą metų yra tarp nepageidaujamųjų Rusijoje.
„Nepatinka Kremliui nei kaip būdamas ministru ir Lietuvos delegacijos vadovu Ženevoje Žmogaus teisių taryboje juos į vietą pastačiau, nei kad sovietines skulptūras Vilniuje nukėliau, nei kad Maskvos namų projektą Vilniuje užlenkti sugebėjau, nei kad jų ambasadorių trolinau kai jis į okupuotą Krymą kvietė ar degtinės „Putinka“ butelį Kalėdoms siuntė“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.
„Tai čia dar iki visaapimančios agresijos. Nuo tada dar daugiau priežasčių būti šiame sąraše. Aš galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato nuo pat agresijos pradžios: „Putin, Hague is waiting for you“ (Putinai, Haga tavęs laukia – ELTA)“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Maskva antradienį paskelbė Estijos ministrę pirmininkę K. Kallas „ieškomu asmeniu“. Rusijos opozicinis portalas „Mediazona“ antradienį taip pat pranešė, kad į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
„Mediazona“ abu politikus aptiko iš Rusijos VRM tinklalapio parsisiuntusi visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių. Duomenų bazėje nenurodyta, pagal kokį straipsnį ieškomi K. Kallas ir S. Kairys.
Be K. Kallas ir S. Kairio, ieškomų asmenų duomenų bazėje yra daugiau kaip šimtas Rytų Europos pareigūnų ir politikų, kuriems Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas po sovietinių paminklų nugriovimo jų šalyse. Tarp jų yra du trečdaliai ankstesnio šaukimo Latvijos Saeimos (parlamento) narių, Rygos, Klaipėdos, Vilniaus, taip pat Ukrainos miestų Lucko ir Rivnės tarybų nariai, Lenkijos Valbžycho miesto meras ir Lenkijos valstybės turto ministro pavaduotojas.
VSD: bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus
Rusijai paskelbus apie Lietuvos ir kitų užsienio šalių politikų paiešką, Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad tai Kremliaus režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Todėl departamentas ragina piliečiams susilaikyti nuo kelionių Rusiją ar agresorei valstybei artimas šalis.
„Valstybės saugumo departamentas, kaip ir anksčiau, rekomenduoja Lietuvos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Federaciją ir į jos sąjungininkes“, – teigiama komentare Eltai.
Departamentas pažymi, kad oficialaus Rusijos istorijos naratyvo įtvirtinimas yra vienas iš svarbiausių Vladimiro Putino asmeninių prioritetų, todėl tam įgyvendinti yra naudojami visi Kremliaus režimui prieinami resursai.
„Dėl V. Putino asmeninio suinteresuotumo didžioji dalis oficialaus Rusijos istorijos naratyvo kvestionavimo apraiškų yra traktuojama kaip atvirai priešiška veikla ir sulaukia greito bei agresyvaus Kremliaus atsako“, – nurodo VSD, akcentuojant, kad šie procesai ypač suintensyvėjo nuo 2020 m, kai Rusijoje buvo priimtos baudžiamojo kodekso pataisos dėl sovietų karių kapų ir paminklų niokojimo.
Be to, pažymima, jog Rusijos tyrimų komitete buvo įsteigtas ir specialus skyrius, atsakingas už kovą su tariamu istorijos faktų falsifikavimu. Po šių įvykių, pasak VSD, buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų prieš užsienio piliečius, kurių veikla neatitiko oficialaus Rusijos istorijos naratyvo nuostatų.
„Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir prieš Lietuvos piliečius, kurie, Rusijos vertinimu, yra susiję su Sausio 13-osios byla ir sovietų karo paveldo objektų Lietuvoje nukėlimo inicijavimu bei įgyvendinimu. Šių piliečių įtraukimas į ieškomų asmenų sąrašus yra valdančiojo Rusijos režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir stabdyti Rusijos istorijos politikai nepalankius procesus“, – rašoma atsakyme.
Estijos premjerė pasmerkė Maskvos „bauginimo taktiką“
Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas antradienį pasmerkė Rusijos „bauginimo taktiką“ po to, kai Maskva ją ir dar kelis Europos valstybės tarnautojus paskelbė „ieškomais“ dėl menamo jų dalyvavimo nugriaunat sovietmečio memorialus.
Buvusios sovietų respublikos Estija, Latvija ir Lietuva sovietmečio memorialus griovė nuo tada, kai atgavo savo nepriklausomybę, o Rusijai užpuolus Ukrainą šis procesas įgijo dar didesnį pagreitį.
Antradienį Rusija pranešė į dėl „paminklų sovietų kariams nugriovimo“ ieškomų asmenų sąrašą įtraukusi keletą asmenų, tarp kurių yra ir K. Kallas.
„Rusijos Federacijos sprendimas nieko nestebina, kadangi tokia yra jos įprastinė bauginimo taktika“, – pareiškė K. Kallas, žadėdama toliau teikti pagalbą karo draskomai Ukrainai ir kovoti su „rusų propaganda“.
Artėjant antrosioms Rusijos invazijos metinėms, Estija ir kitos Baltijos šalys toliau ištikimai remia Ukrainą ir siekia parūpinti jai daugiau karinės ir finansinės pagalbos.
K. Kallas Maskvos sprendimą pavadino „išgalvotu“ bei bandymu „užčiaupti Estiją“.
„Aš netylėsiu, aš toliau tvirtai remsiu Ukrainą ir sieksiu stiprinti Europos gynybą“, – pridūrė ji.
Visose trijose Baltijos šalyse, kurios dabar yra Europos Sąjungos narėmis, gyvena nemenkos rusų mažumos, tačiau jų santykiai su Maskva, nuo seno buvę įtempti, dėl konflikto Ukrainoje tapo dar prastesni.
Pirmiau vasarį Maskva iškvietė Baltijos valstybių diplomatus, kaltindama šias šalis mėginant „sabotuoti“ kitą mėnesį Rusijoje įvyksiančius prezidentinius rinkimus.
