Jei diferencijuota narystė palengvintų stojimo perspektyvą, jis iš esmės tam neprieštarautų, kalbėjo J. C. Junckeris. Anot jo, galbūt vertėtų apsvarstyti laipsniško suartėjimo galimybę, savotišką Ukrainos beveik–narystę. „Ji bet kokiu atveju būtų labiau reali nei visavertė narystė per ateinančius trejus–penkerius metus“, – pažymėjo J. C. Junckeris.
ES gruodžio viduryje nusprendė padėti stojimo derybas su vyriausybe Kyjive. Tačiau kol Ukraina iš tikrųjų įstos į Bendriją, gali praeiti dar daug metų. Ukraina jau beveik dvejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. J. K. Junckeris prieš ES priimant sprendimą viename interviu sakė, kad šalis dėl „korupcijos visuose visuomenės lygiuose“ dar ilgai nebus pasirengusi narystei.
Jau 1997 m. Ukraina mėgino įteikti jam stojimo prašymą, tačiau jis jo nepriėmė, kalbėjo J. K. Junckeris. Jam jau tada tai atrodė visiškai per anksti. „Mes iš tikrųjų nieko nežinojome apie Ukrainą. Aš jau tada buvau alergiškas greitiems sprendimams, toks esu ir dabar“, – sakė J. K. Junckeris.
Tačiau J. C. Junckeris teigė iš esmės sutinkąs, kad šiandien Ukrainai reikalinga stojimo perspektyva. „Tačiau esu prieš pažadus, kurių neįmanoma įgyvendinti per Ukrainos siekiamą laikotarpį. Tai galiausiai lems, kad šalis vėl nusivylusi nusigręš nuo ES“, – sakė buvęs Europos Komisijos vadovas.
