Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų.
2023 m. sausio-rugsėjo mėn. į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln. eurų, t. y. beveik keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rašo „Ria Novosti“
Latvija sudarė didelę dalį Rusijos alkoholio importo, ji, „Ria Novosti“ duomenimis, išsiuntė produktų už 177,4 mln. eurų, po jos sekė ir Lietuva, eksportavusi prekių už 26,9 mln. eurų.
Bendra Latvijos eksporto į Rusiją vertė 2023 m. siekė daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų, rodo šalies vyriausybės duomenys. Daugiau nei pusę viso Latvijos eksporto į Rusiją sudarė gėrimai, spiritiniai gėrimai ir actas. Pernai Latvija į Rusiją eksportavo daugiau vyno (73 mln. eurų) nei Italija (68 mln. eurų), nors šioje šalyje pagaminama daugiau vyno nei Latvijoje, rašo „Euronews“.
Vakarų bendrovių tarpininkė
Latvijos ekspertų teigimu, šalis veikia kaip tarpininkė procese, kuriame dalyvauja Vakarų bendrovės, nenorinčios parodyti, kad vis dar parduoda savo produktus Rusijai.
Latvijos banko ekonomistas Matissas Mirosnikovsas teigė, kad nors šalis jau ilgą laiką yra tarpininkė Vakarų bendrovėms, Vakarų prekių reeksporto skaičius išaugo po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Jei pažiūrėtume, kur šios prekės gaminamos, kokie tai alkoholiniai gėrimai, dažniausiai matytume, kad prekės yra užsienio kilmės, jos čia vietoje negaminamos“, – "Euronews" aiškino ekonomistas.
„Manau, kad Vakarų bendrovės bando nukreipti dėmesį nuo savęs ir kaltinti kitus platintojus, kadangi didžiųjų patronuojančiųjų bendrovių pavadinimai šiuose sandėriuose nefigūruoja, niekas nemato, kad jos tiesiogiai susijusios su Rusija“, – Vakarų bendrovių elgseną pakomentavo M. Mirosnikovsas.
„Mes neturėtumėme būti kaltinami, – pridūrė jis. – Esame pasienyje, taigi natūralu, kad turime keletą Vakarų eksportuotojų, kurie naudojasi šia galimybe. Latvijos eksportas nepažeidžia sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto invazijos į Ukrainą.“
Latvijos alkoholio pramonės asociacijos generalinis direktorius Davisas Vitolsas pritarė šiai pozicijai.
„Prieš Rusijos karą Ukrainoje, Latvija buvo vienas iš pagrindinių, jei ne pagrindinis, daugelio didelių alkoholio bendrovių reeksporto į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Kazachstaną mazgų“, – portalui „Euronews“ papasakojo D. Vitolsas.
„Remiantis ES sankcijomis, alkoholio eksportas į Rusiją ir Baltarusiją vis dar leidžiamas, išskyrus butelius, kurių kaina viršija 300 eurų, todėl, kadangi Latvija negamina viskio, jis yra reeksportuojamas iš kitų šalių. Atvykę į Latviją buteliai antspauduojami pagal eksportuojančios šalies įstatymus“, – pridūrė jis.
Rusijos pareigūnai pritarė Latvijos ekspertams.
„Jei anksčiau pagal dokumentus importas į Rusiją vykdavo tiesiog tranzitu per Latviją ar Lietuvą, tai dabar galutinis taškas yra Baltijos šalys, o iš ten krovinys keliauja į Rusijos Federaciją“, – „Ria Novosti“ pažymėjo Rusijos alkoholio bendrovės „Ladoga“ prezidentas Veniaminas Grabaras.
„Logistikos grandinė nepasikeitė, šiek tiek pasikeitė dokumentų tvarkymas. Taip yra todėl, nes užsienio tiekėjai dažnai nenori rizikuoti nurodant Rusiją kaip galutinę pristatymo vietą“, – pridūrė V. Grabaras.
Tiesa, M. Mirosnikovso teigimu, nuo 2014 m. eksporto į Rusiją dalis iš tikrųjų smarkiai sumažėjo.
Prieš dešimt metų Rusija buvo antra pagal dydį Latvijos eksporto partnerė, užimdama 14 proc. visų eksportuojamų prekių, dabar ji sudaro mažiau nei 6 proc., teigia portalas „Euronews“.
„Ji vis dar gana didelė, tačiau jos vaidmuo per metus sumažėjo“, – pastebėjo M. Mirosnikovsas.
Paruošta pagal „Euronews“ inf
