E.Macronas vėlai pirmadienį žurnalistams sakė, kad hipotetinę karių siuntimo į Ukrainą galimybę aptarė susitikime su kitais Vakarų šalių vadovais, bet „šiandien nėra sutarimo“ šiuo klausimu. „Tačiau nieko negalima atmesti. Padarysime viską, kas įmanoma, kad neleistume Rusijai laimėti šio karo“, – pridūrė jis.
Po šio pareiškimo iš visos Europos pasipylė paaiškinimai, prieštaravimai ir paneigimai, kurie susiveda į tai, kad niekas nėra pasirengęs siųsti savo kariuomenės į Ukrainą.
Tačiau, kaip pažymi „Financial Times“, E. Macrono žodžiai pirmiausia buvo skirti Berlynui ir Maskvai. Visų pirma leidinys primena, kad anksčiau pirmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kategoriškai atmetė galimybę siųsti į Ukrainą raketas „Taurus“, nurodydamas eskalacijos pavojų. Savo pareiškime E.Macronas, be kita ko, pažymėjo, kad „kai kurie sąjungininkai“ anksčiau sakė „niekada“ dėl tankų, naikintuvų ir raketų perdavimo Ukrainai, tačiau siūlė siųsti „miegmaišius ir šalmus“.
Šiame kontekste Vokietijos ekonomikos ministro Roberto Habecko komentaras dėl E.Macrono žodžių yra iškalbingas. „Džiaugiuosi, kad Prancūzija galvoja, kaip padidinti paramą Ukrainai, bet galiu jai patarti – tiekti daugiau ginklų“, – sakė R.Habeckas.
Vokietija yra bene didžiausia Europos ginklų tiekėja Ukrainai ir jau seniai kritikuoja daug kuklesnį Prancūzijos, turinčios panašaus dydžio gynybos biudžetą, indėlį. Savo ruožtu Paryžius teisinasi, kad neturi didelių senų ginklų, kuriuos būtų galima siųsti Ukrainai, atsargų, o vietoj to tiekia sudėtingesnius ginklus, pavyzdžiui, SCALP raketas.
Antrasis E.Macrono pareiškimo adresatas yra Maskva, tvirtina „Financial Times“, remdamasis aukšto rango Europos gynybos pareigūnu. Jis sakė, kad E.Macrono pareiškimas turėtų sukurti papildomą atgrasymą ir dviprasmiškumą Rusijai.
„Visi žino, kad Ukrainoje yra Vakarų specialiosios pajėgos – tiesiog jos to oficialiai nepripažino“, – pridūrė pareigūnas.
Pastarosiomis dienomis nemažai Europos lyderių komentavo E.Macrono žodžius, kad susitikime Paryžiuje šalių partnerių vadovai aptarė teorinę galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Visų pirma galimybę siųsti savo karius į Ukrainą kategoriškai paneigė Čekijos ir Lenkijos premjerai, Vokietijos kancleris ir Vengrijos užsienio reikalų ministerijos vadovas. Austrijoje politikai apskritai ragino sutelkti dėmesį į diplomatines pastangas.
Kremlius tradiciškai grasino visai NATO plataus masto karu.
