Lenkijos pusėje sieną blokuoja kelios dešimtys lenkų ūkininkų, daugelis jų laiko raudonai baltas vėliavas. Jie protestuoja prieš tai, kas jų teigimu yra ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų antplūdis, kuris prasidėjo liberalizavus prekybą, kurią ES įvedė kaip atsaką į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Turime uždaryti sieną. Ar aš turiu mirti iš bado dėl to, kad jie kariauja?“ – interviu „Politico“ teigė demonstracijoje dalyvavęs ūkininkas Zdzisławas Dabrowskis. Protestuotojai per valandą į Ukrainą praleidžia tik du sunkvežimius, o į savo pusę – nė vieno.
Dėl to Lenkijos pusėje susidarė 11,5 km ilgio eilė, kurioje pagrinde stovi ukrainiečių sunkvežimiai, o jų vairuotojai laukia, kol galės grįžti namo.
Volodymyras spūstyje įstrigęs jau nuo vasario 9 d. Jis veža dėžes, kurios naudojamos Odesos gamykloje gaminamoms apelsinų sultims.
„Be tų dėžių gamykla nefunkcionuoja, – „Politico“ pasakojo jis. – Jie visą laiką man skambina. Kelyje esu jau 22 dienas.“
Tokia pati situacija yra visuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio punktuose, o dėl streikų sukeltos įtampos pašlijo Varšuvos ir Kijevo santykiai.
Sekmadienį Ukrainos vicepremjeras ir infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pareiškė, kad 160 tonų ukrainietiškų grūdų buvo neteisėtai išmesta iš vagonų Lenkijoje, kai jie važiavo į Gdansko uostą – tai jau ketvirtas toks incidentas pastaruoju metu.
„Kiek ilgai Lenkijos vyriausybė ir policija leis tęsti šį vandalizmą? – socialiniame tinkle „X“ rašė jis. – Dar kartą kartoju, kad visi šie žemės ūkio produktai gabenami užplombuotuose vagonuose ir vežami į kitas šalis. Mes griežtai laikomės įstatymų. O jūs?“
Nesugeba susikalbėti
Trečiadienį Varšuvoje turi įvykti abiejų šalių vyriausybių susitikimas. Penktadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsisakė susitikti su Ukrainos vyriausybės delegacija, kuri, bandant išspręsti šią krizę, atvyko į pasienio punktą tarp Korčovos ir Krakoveco.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis Lenkijos ūkininkams pranešė, kad nuo rugsėjo mėn. į Lenkiją neimportuojami jokie ukrainietiški grūdai, o visi sieną kertantys grūdai keliauja į kitas šalis.
„Lenkai ir Lenkijos ūkininkai turi išgirsti šį faktą, kad suprastų sienos blokados beprasmiškumą“, – ūkininkams pranešė jis.
Ukrainos ūkininkai prie sienos perėjimo punktą atsivežė Rusijos minų sunaikintą ūkinę techniką, kad parodytų lenkų ūkininkams, kokiomis sąlygomis jiems tenka dirbti.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pakomentavo šią krizę.
„Kaip prezidentas atvirai sakau, kad mums labai svarbu išlaikyti šiltus santykius su Lenkija. Tačiau, jeigu nebus imtasi reikalingų priemonių, tuomet mes ginsime savo verslą“, – rėžė jis.
Ukrainos siena jai yra egzistencinis klausimas, rašo „Politico“. Taip ji gauna ginklų ir amunicijos, didžioji jų dalis atkeliauja geležinkeliu. Be to, taip ji gali palaikyti savo šlubuojančios ekonomikos funkcionavimą.
Tačiau Lenkijos ūkininkai sako, kad šis klausimas jiems taip pat labai svarbus. Jie smerkia ES už tai, kad ji įsileidžia ukrainietiškus grūdus, kuriuos Lenkija, pažeisdama ES taisykles, blokuoja vidaus rinkoje, rašo „Politico“.
ES sprendimas padėti Ukrainai eksportuoti savo prekes per tokias šalis kaip Lenkija, Rumunija ir Vengrija padėjo stabilizuoti grūdų ir aliejinių sėklų kainas ES, tačiau tai taip pat reiškė, kad šių šalių prekybininkai ir perdirbėjai pasinaudojo galimybe pirkti pigią produkciją, užuot padėję ją eksportuoti toliau.
Tiesiogiai su Ukraina besiribojančių vietovių ūkininkai pamatė, kaip pasipildė jų grūdų bokštai, tačiau produkcijos kaina nukrito. Vyriausybės, tarp jų ir Lenkijos, į tai reagavo uždarydamos savo vidaus rinkas.
„Kaip mes turėtume konkuruoti? Ukrainoje veikia didžiulės užsienio bendrovės, – skundėsi Marcinas Bolesta, turintis 20 ha ūkį Lenkijos rytiniame Podlasko regione. – Sunku išlaikyti mūsų šeimas. Turime paskolų. Kaip turėtume jas grąžinti? Nenorime, kad ukrainietiški kviečiai pereitų į kitą šalį. Tai, ką jie siunčia, yra nuodinga. Jie net netinka net galvijų pašarui.“
Lenkijoje tapo įprasta abejoti, ar ukrainietiška produkcija atitinka ES standartus, nors šiems teiginiams trūksta įrodymų. Pastarosiomis savaitėmis net ir šalies žemės ūkio viceministras Michałas Kołodziejczakas asmeniškai tikrino ukrainietiškus grūdus pasienyje, suabejojęs jų kokybe.
Tiesa, Lenkijos protestai susiję ne tik su Ukraina. Ūkininkai piktinasi ir dėl ES žaliojo susitarimo, kuris, jų teigimu, jiems sukels papildomų išlaidų. Jie atkreipia dėmesį į ES reikalavimą, kad 4 proc. jų turimos žemės turi būti palikta pūdymui, nors Briuselis atidėjo šios taisyklės taikymą, todėl kol kas niekas dėl to nenukentėjo.
„Kol kas niekas nepasikeitė, bet mes norime, kad visa ši idėja būtų išmesta į šiukšlių dėžę“, – ES įstatymą komentavo Z. Dabrowskis.
Nesubalansuota prekyba
Kai kurie demonstrantai ragina uždaryti sieną ir kitoms prekėms iš Ukrainos, pavyzdžiui, cementui, kurio importas šoktelėjo nuo 51 tūkst. tonų 2021 m. iki 340 tūkst. tonų pernai.
Iš tikrųjų, cementas yra viena iš nedaugelio prekių, kurios importo kiekis iš Ukrainos didėjo po plataus masto invazijos pradžios.
Praėjusiais metais Lenkija į Ukrainą eksportavo prekių už 51,6 mlrd. zlotų (12 mlrd. eurų), t. y. 13,6 proc. daugiau nei 2022 m. Tuo tarpu Ukrainos eksportas į Lenkiją sumažėjo 23 proc. iki 20,2 mlrd. zlotų (4.7 mlrd. eurų), rodo Lenkijos statistikos agentūros duomenys.
Varšuvos, kaip ir daugelio kitų šalių vyriausybių, politikai puikiai supranta ūkininkų skundus, ypač kai šalis skaičiuoja laiką iki balandžio 7 d. vyksiančių vietos valdžios rinkimų, kurie taps ką tik rinkimus laimėjusio D. Tusko valdančiojo aljanso jėgų išbandymu.
Keturios D. Tusko valdančiąją koaliciją sudarančios partijos nori pasiekti gerų rezultatų ir siekia bendro tikslo – dar kartą įveikti spalio mėn. parlamento rinkimus pralaimėjusią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), teigia „Politico“.
Nors tik 7 proc. lenkų yra ūkininkai, apie 40 proc. gyventojų gyvena regionuose, todėl kaimo gyventojų nuomonė politiniu požiūriu jiems yra labai svarbi.
Pavojų valdančiajai koalicijai buvo galima pastebėti Dorohuske, kur prie kelio viduryje degančio laužo ūkininkai į vežimėlį įsodino žemės ūkio viceministro M. Kołodziejczako atvaizdą.
D. Tuskas labai stengėsi nesupykdyti ūkininkų, atsisakydamas protestų išsklaidymui panaudoti jėgą.
„Noriu tai labai aiškiai pasakyti, kad ūkininkų protestai turi labai gilias priežastis“, – penktadienį kalbėjo D. Tuskas.
„Tai yra labai svarbu, mano nuomone, ūkininkai yra teisūs“, – interviu televizijai pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Politinis atsargumas atsispindi Lenkijos viešosios nuomonės apklausose, kurios rodo, kad entuziazmas Ukrainos atžvilgiu mažėja. Prieš dvejus metus tik 17 proc. lenkų teigė, kad nepadėtų ukrainiečių pabėgėliams – pernai šis skaičius išaugo iki 34 proc. ir dabar siekia 41 proc., rodo organizacijos „Openfield“ apklausa.
Nuotaikos prastėja ir Kijeve. Ukrainiečių, kurie Lenkiją laiko draugiška šalimi sumažėjo iki 79 proc., nors dar pernai šis skaičius siekė 94 proc., rodo naujausia Ukrainos reitingų grupės apklausa.
Politinės machinacijos Varšuvoje nepagerino santykių su Kijevu ir sunkvežimių vairuotojais, kurie vis dar laukia galimybės kirsti sieną Dorohuske, esančiame maždaug už trijų valandų kelio nuo Varšuvos į pietryčius.
„Mūsų ekonomika žlunga, o visos prekės, kurios turėtų padėti jai, įstrigo pasienyje. Visi šie sunkvežimiai pripildyti Europos Sąjungoje pirktų prekių, – teigė sunkvežimio vairuotojas Volodymyras. – Rusai mus žudo ir tai yra terorizmas prieš mus.“
Oleksandras, kuris bando pervežti riešutų krovinį iš Olandijos, pasienyje laukia jau 17 dienų.
„Tie streiko dalybiai yra šunsnukiai, – nervinosi jis. – Mes čia įstrigę. Jau kelias savaites nesimaudžiau. Smirdžiu. Turiu tuštintis lauke. Maniau, kad su Lenkija draugaujame, bet ši situacija yra lyg dūris į nugarą.“
