Kaip pasaulis reaguoja į V. Putino rinkimus: žinutės apie tikrovę ir aiškus signalas

Sekmadienį, trečią Vladimiro Putino rinkimų dieną į juos intensyviau ėmė reaguoti ir užsienio valstybės. Lenkija atmetė Rusijos prezidento rinkimus kaip „neteisėtus“ dar po pasirodžiusių visuomenės „apklausų“ kuriose buvo teigiama, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų gauti 87 procentus balsų.

Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidento rinkimai.<br>EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 17, 2024, 9:43 PM, atnaujinta Mar 17, 2024, 11:24 PM

„Rusijos prezidento rinkimai nėra teisėti, laisvi ir sąžiningi“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad balsavimas vyko „taikant griežtas represijas“ ir okupuotose Ukrainos dalyse, pažeidžiant tarptautinę teisę.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos prezidento pseudorinkimai okupuotose Ukrainos teritorijose yra niekiniai ir yra dar vienas tarptautinės teisės pažeidimas.

Tai pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija savo X paskyroje.

„Pseudorinkimai Rusijoje nėra nei laisvi, nei sąžiningi, rezultatas nieko nenustebins. Putino valdžia yra autoritarinė, jis remiasi cenzūra, represijomis ir smurtu. „Rinkimai“ okupuotose Ukrainos teritorijose yra niekiniai ir yra dar vienas tarptautinės teisės pažeidimas“, – rašoma pranešime.

Jungtinė Karalystė savo ruožtu socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad toliau rems Ukrainą, o V.Putino rinkimus Ukrainos teritorijoje pavadino neteisėtais.

„Neteisėtai rengdama rinkimus Ukrainos teritorijoje Rusija demonstruoja, kad nėra suinteresuota ieškoti kelio į taiką. Jungtinė Karalystė ir toliau teiks humanitarinę, ekonominę ir karinę pagalbą ukrainiečiams, ginantiems savo demokratiją“, – pranešė JK Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras (FCDO).

Baltieji rūmai teigė, kad Rusijos rinkimai „akivaizdžiai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įkalino savo oponentus ir neleido kitiems kandidatuoti prieš jį.

Panašią žinutę siuntė ir Čekija. „Rusijos prezidento rinkimai neatitinka tarptautinių standartų. Režimas iš anksto nutildė visus kritinius balsus ir opozicijos kandidatus. Smerkiame „rinkimus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai dar viena Rusijos agresijos prieš Ukrainą apraiška“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.

Ispanijos gynybos ministrė perspėjo apie „realią grėsmę“, kurią kelia Rusija

Gynybos ministrė Margarita Robles sekmadienį perspėjo ispanus apie „realią grėsmę“, kurią kelia Rusija, ji reagavo į prezidento Vladimiro Putino pakartotinius pareiškimus dėl galimo branduolinių ginklų panaudojimo.

„Grėsmė yra reali ir absoliuti. Manau, kad Putino pareiškimai pastarosiomis savaitėmis aiškiai parodė, kad jis bet kurią akimirką gali būti pasirengęs panaudoti branduolinius ginklus“, – sekmadienį interviu Ispanijos laikraščiui „La Vanguardia“ sakė M. Robles. „Turime visiškai suvokti, kad mūsų demokratinėms vertybėms ir taikai Europoje gresia pavojus“, – sakė ji ir pridūrė, kad V. Putinas gali greitai pereiti nuo žodžių prie veiksmų, kaip tai padarė Ukrainoje.

„Manau, kad mes Ispanijoje ne visada pakankamai suvokiame, kokį pavojų patiriame (...) nors yra žmonių, kurie, kaip Putinas, sukelia tikras skerdynes tokioje šalyje kaip Ukraina“, – tvirtino socialistų politikė.

Šiuo metu Ukraina išgyvena labai sunkų laikotarpį, sakė M. Robles ir pridūrė, kad Ispanija ir toliau darys viską, ką gali, kad padėtų šaliai. „Remti Ukrainą reiškia ne tik ginti jos teritorinį vientisumą, bet ir kai ką daug svarbesnio – taiką ir vertybes, kurios apibūdina demokratinį sambūvį Europoje ir kurioms Putinas akivaizdžiai kelia grėsmę“, – sakė M. Robles.

V. Putinas ne kartą pabrėžė, kad Rusijos arsenale yra branduolinių ginklų. Savo kalboje vasario 29 d. jis dar kartą pabrėžė branduolinės valstybės ginklų galią. Pasak jo, Vakarai visada turėtų prisiminti, kad Rusija taip pat turi ginklų, galinčių smogti į taikinius rajone. Konflikto eskalavimas ir branduolinių ginklų panaudojimas gali lemti „civilizacijos sunaikinimą“, baugino jis.

V. Zelenskis pavadino Vladimirą Putiną valdžios ištroškusiu „diktatoriumi“

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sekmadienį pavadino Vladimirą Putiną valdžios ištroškusiu „diktatoriumi“, kai po Kyjivo pasmerktų rinkimų Rusijos prezidentas, atrodo, užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją.

„Visiems pasaulyje aišku, kad ši figūra – kaip dažnai istorijoje nutiko – tiesiog serga nuo valdžios ir daro viską, ką gali, kad valdytų amžinai“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.

Rinkimų rezultatus atmeta ir vienas pagrindinių velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų Leonidas Volkovas.

„Žinoma, Putino procentai neturi nė menkiausio ryšio su tikrove“, – „Telegram“ įraše sakė Leonidas Volkovas, buvęs Navalno štabo viršininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.