Jų pareiškime raginama „nedelsiant padaryti humanitarinę pertrauką, po kurios prasidėtų ilgalaikės paliaubos“ bei dar kartą pasmerkiami spalio 7 d. „Hamas“ išpuoliai prieš Izraelį.
Po šių išpuolių ES vadovai spalį tesugebėjo kartu paprašyti „humanitarinių koridorių ir pertraukų“ Gazoje, kad humanitarinė pagalba galėtų pasiekti civilius palestiniečius.
Europos Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė, kad šis pareiškimas yra „tvirtas ir vieningas“.
Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Airija, Ispanija ir Belgija ragino reikalauti paskelbti paliaubas. Tam pritarė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris spalį priešinosi siūlymams sudaryti paliaubas, sakydamas, kad Izraelis turi teisę gintis nuo „Hamas“ išpuolių.
Šalių blokas buvo vis labiau spaudžiamas užimti griežtesnę poziciją dėl Izraelio karo su „Hamas“.
„Paliaubos turėjo būti paskelbtos jau senai“, – sakė Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras, trečiadienį pranešęs atsistatydinsiąs, kai tik atsiras jo įpėdinis.
ES vadovų reikalavime Gazoje paskelbti paliaubas buvo pakartotas ir užsienio reikalų ministrų prašymas, dėl kurio balsuojant Izraelio vyriausybei prijaučianti Vengrija susilaikė.
Prasidedant viršūnių susitikimui, L. Varadkaras kalbėjo, kad Austrija ir Čekijos Respublika kliudo ES priimti bendrą prašymą Izraelio kare su „Hamas“ paskelbti paliaubas.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris į tai atsakė, kad ES privalo pripažinti „Hamas“ per spalio 7 d. išpuolius Izraelyje vykdytą seksualinį smurtą.
Paskiau ES vadovų pareiškime buvo teigiama, kad sąjunga yra „pasibaisėjusi seksualiniu smurtu“ per spalio 7 d. išpuolius, atkreipiant dėmesį į JT ataskaitas šiuo klausimu ir nepriklausomų tyrėjų išvadas.
ES vadovai taip pat paragino Izraelį nepradėti planuojamo sausumos puolimo Rafos mieste netoli Egipto sienos, kuriame glaudžiasi 1,5 mln. palestiniečių.
Derybose Briuselyje dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, paraginęs ES palaikyti paliaubų idėją. Jis perspėjo, kad civilių aukos tiek Gazoje, tiek Ukrainoje turi būti pasmerktos „netaikant dvigubų standartų“.
ES vadovai taip pat apsvarstė naujus būdus padėti Ukrainai gintis nuo plataus masto rusų invazijos, numatydami galimybę ginklų pirkimus finansuoti įšaldytu Rusijos turtu.
Palaikymą Ukrainai pareiškė ne vienas į viršūnių susitikimą atvykęs Europos lyderis, tačiau toks planas yra vertinamas atsargiai.
Neutralios pozicijos besilaikančios Austrijos kancleris K. Nehammeris sakė norįs gauti garantijų, kad, neutraliteto besilaikančioms šalims pritarus planui areštuoti turtą, lėšos būtų naudojamos Ukrainai atstatyti, o ne apginkluoti.
„Pirma buvo kalbama, kad jos turėtų būti investuojamos į Ukrainos atstatymą, – sakė K. Nehammeris. – Man atrodo, kad tai protingas siūlymas.“
Įgyvendinant šį ES užsienio reikalų vadovo Josepo Borrellio parengtą planą, 90 proc. nusavintų įplaukų iš įšaldyto Rusijos turto būtų pervedama į nebiudžetinį ES karinės pagalbos fondą.
Pasak J. Borrellio, likę 10 proc. keliautų į ES biudžetą ir būtų naudojami sustiprinti Ukrainos pramonės pajėgumus gaminant ginkluotę.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad tiek įplaukos, tiek pats turtas „turėtų būti naudojamas ne tik Ukrainai atkurti, bet ir Ukrainos gynybos poreikiams patenkinti“.
Tačiau Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas perspėjo, kad būtina saugoti ES poreikių „finansinį stabilumą ir įtikimumą“. „Negalima tiesiog imti ir pasisavinti kieno nors turtą“, – sakė jis, pridurdamas, jog „turime būti absoliučiai tikri tuo, ką darome“.
Be to, ketinama apsvarstyti ir Komisijos siūlymą ES ginklų pramonei skirti 1,5 mlrd. eurų bendriems karinės įrangos įsigijimams finansuoti.
Belgijos premjeras Alexandre de Croo pasakė, jog plano finansavimo klausimu dar bus diskutuojama. „Šalys turės mokėti įmokas, tai gali būti daroma gynybos obligacijų arba EIB skiriamo finansavimo forma“, – pridūrė A. de Croo, omenyje turėdamas Europos investicijų banką.
Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo sakė, jog kiekviena ES šalis turės „daryti tai, kas nuo jos priklauso“ ir „mes turėsime naudotis visomis turimomis priemonėmis“. Jis atkreipė dėmesį, kad raštą, kuriuo EIB prašoma skirti finansavimo, pasirašė Suomija ir dar 13 šalių.
ES vadovai taip pat pritarė, kad su sąlygomis būtų pradėtos derybos dėl Bosnijos ir Hercegovinos narystės ES.
