Retai pasitaikančiuose ir išsamiuose viešuose kaltinimuose Kinijai Vašingtonas, Londonas ir Velingtonas paminėjo daugybę kibernetinių pažeidimų, įvykdytų per pastarąjį dešimtmetį ar ilgiau, tai panašu į suderintas pastangas patraukti Pekiną atsakomybėn.
JAV teisingumo departamentas apkaltino septynis Kinijos piliečius dėl 14 metų trukusios „produktyvios pasaulinės įsilaužimo operacijos“, skirtos padėti Kinijos „ekonominiam šnipinėjimui ir užsienio žvalgybos tikslams“.
Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco pirmadienį sakė, kad buvo išsiųsta daugiau nei 10 tūkst. elektroninių laiškų, taikytasi į JAV ir užsienyje įsikūrusias įmones, politikus, kandidatus į renkamas pareigas ir žurnalistus.
Vašingtono teigimu, atakas surengė padalinys, pavadintas APT31. Tai „kibernetinio šnipinėjimo programa“, kurią vykdo galinga Kinijos valstybės saugumo ministerija iš centrinio Uhano miesto. Įsilaužėliai gavo prieigą prie „elektroninio pašto paskyrų, debesies saugyklos paskyrų ir telefono skambučių įrašų“ bei stebėjo kai kurias paskyras „daugelį metų“, pranešė Teisingumo departamentas.
Netrukus ir Londonas pranešė, kad 2021–2022 m. ta pati APT31 grupė taikėsi į Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų, įskaitant daugelį tų, kurie kritikavo Pekino politiką, paskyras.
Po kelių mėnesių Didžiojoje Britanijoje turėtų būti surengti visuotiniai rinkimai. JK ministro pirmininko pavaduotojas Oliveris Dowdenas taip pat padarė šokiruojantį pranešimą, kad „Kinijos valstybei priklausantis subjektas“ greičiausiai taikėsi į šalies rinkimų komisiją. Pasak jo, abi kampanijos prieš įstatymų leidėjus ir rinkimų biurą, nors kėlė „realią ir rimtą grėsmę“, galiausiai buvo sužlugdytos. Jis pridūrė, jog tai neturės įtakos balsavimui ir žmonių dalyvavimui demokratiniuose procesuose. Dviem asmenims ir vienai su APT31 susijusiai bendrovei JK skyrė sankcijas.
Naujoji Zelandija antradienį taip pat paskelbė, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu buvo pažeista jos Parlamento patarėjų tarnyba, rengianti ir skelbianti įstatymus. Naujoji Zelandija, paprastai viena stipriausių Kinijos rėmėjų Vakaruose, dėl išpuolio apkaltino Kinijos „valstybės remiamą grupę“ APT40. Neseniai išrinktas centro dešiniųjų ministras pirmininkas Christopheris Luxonas pripažino, kad nebuvo taip paprasta dėl kibernetinės atakos apkaltinti Kiniją, didžiausią šalies prekybos partnerę.
Pastaraisiais metais Vakarų šalys rodo vis daugiau noro atskleisti kenkėjiškas kibernetines operacijas, dėl jų kaltinamos užsienio vyriausybės, ypač Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano.
Kinija piktai reagavo į kaltinimus. „Ažiotažas Jungtinėje Karalystėje dėl vadinamųjų „Kinijos kibernetinių atakų“ yra nepagrįstas, o sankcijų paskelbimas yra politinė manipuliacija ir piktybinis šmeižtas“, – pareiškė Kinijos ambasada Londone. Kinija „niekada neskatino, nepalaikė ir nepritarė kibernetinėms atakoms“, tvirtino ambasada.
Panaši žinutė paskelbta ir Velingtone, Kinijos ambasada netgi pareiškė, kad tai Kinija yra kibernetinių atakų auka.
Tiek Rusija, tiek Kinija kaltinamos tuo, kad kibernetinėms atakoms rengti naudoja kitose šalyse esančias grupes, todėl nustatyti kaltininkus tampa dar sunkiau. Konservatorių parlamentaras Iainas Duncanas Smithas, vienas iš JK įstatymų leidėjų, į kuriuos taikytasi, netgi paragino paskelbti Pekiną grėsme šaliai. Jis buvo vienas iš kelių JK parlamentarų, kuriam 2021 m. Kinija skyrė sankcijas už kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų prieš Kinijos uigūrų mažumą ir Honkonge.
Didžioji Britanija ir JAV taip pat vykdo kibernetines operacijas, nors retai tai viešai pripažįsta. Abi šalys kartu su Naująja Zelandija, Australija ir Kanada priklauso dalijimosi žvalgybos informacija tinklui „FiveEyes“.
