Iškilmių metu pasisakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir paragino JAV būti kartu su Europa.
„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa kartu NATO, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per iškilmes NATO būstinėje Briuselyje.
„Šiaurės Amerikai taip pat reikia Europos, – pridūrė J. Stoltenbergas po to, kai Belgijos karinis orkestras sugrojo NATO himną. – Per NATO Jungtinės Valstijos turi daugiau draugų ir sąjungininkų nei bet kuri kita didžioji valstybė.“
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pavadino Aljansą pagrindiniu Europos saugumo inkaru. Kartu ji kalbėdama Vokietijos radijui ketvirtadienį ragino NATO partneres maksimaliai remti užpultą Ukrainą, kad būtų pasiekta taika.
„Visad manėme, kad savo Europos žemyne visi galime gyventi taikoje, – kalbėjo politikė. – Tačiau dabar, kai Rusijos prezidentas nutraukė šį taikų sambūvį, kai užpuolė Ukrainą, o kartu ir Europos taikos tvarką, žinoma, kad mūsų didžiausia atsakomybė yra kuo geriau saugoti savo Europą, savo šalį, žmones mūsų žemyne. Ir čia NATO yra mūsų pagrindinis saugumo inkaras“.
A. Baerbock pabrėžė, kad Aljansui priklausančios Europos šalys turi daugiau daryti dėl savo pačių saugumo – užtikrindamos patikimas išlaidas gynybai ir ilguoju laikotarpiu bendrai investuodamos į ginklų pramonę. „Būdami europiečiai, turime daugiau prisidėti prie mūsų pačių gynybos ir tai darysime“, – teigė A. Baerbock.
Prie derybų, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje ir santykiams su Rusija, taip pat ketina prisijungti Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ir NATO partnerių iš Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono – Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos – atstovai.
Šaltojo karo pradžioje JAV ir 11-os kitų šalių įkurta siekiant atgrasyti komunistinę Sovietų Sąjungą nuo ekspansijos, NATO, neseniai į ją įstojus Švedijai ir Suomijai, išaugo iki 32 narių.
NATO yra kolektyvinio saugumo paktas, pagal kurio steigimo sutarties 5 straipsnį vienos Aljanso narės užpuolimas „laikomas visų jų užpuolimu“.
Kai 1949 metais NATO buvo įkurta, jos aiškus priešas buvo Sovietų Sąjunga. Tačiau 1991 metais jai subyrėjus ir nelikus tokios grėsmės, kurią reikėtų atgrasyti, kilo klausimų dėl aljanso tikslo.
Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą įkvėpė Aljansui naujos gyvybės, o NATO sąjungininkės Rytų Europoje baiminasi naujos Rusijos agresijos.
Ukraina nori oro gynybos
Vakarų karinis aljansas taip pat vaidina svarbų vaidmenį telkiant paramą Ukrainai prieš Rusijos invaziją, tačiau šiame fone iškyla buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo galimas sugrįžimas į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų.
Nors D. Trumpo šešėlis šiek tiek temdo Aljanso ateitį, NATO šalys susiduria su dar svarbesniu iššūkiu – užtikrinti, kad Ukraina nepralaimėtų karo su Rusija.
Aljanso narės, siųsdamos Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių, remia Kyjivą, kuris irgi siekia įstoti į NATO. Tačiau dabar šis tiekimas sumažėjo, nes dėl politinių nesutarimų vis dar blokuojama itin svarbi JAV parama. Fronto linijoje Ukrainos pajėgos, turinčios per mažai ginklų, stumiamos atgal.
Vis stiprėjančių Rusijos raketų atakų prieš savo infrastruktūrą fone Kyjivas prašo Vakarų rėmėjų atsiųsti visas, kurias tik įmanoma, „Patriot“ gynybos sistemas.
„O mes tuo metu švenčiame... Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Turime skubiai suteikti Ukrainai paramą. Karinę paramą, amuniciją, taip pat oro gynybą.“
Tuo tarpu J. Stoltenbergas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui, pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą.
Jis taip pat siekia, kad NATO, kaip organizacija, labiau įsitrauktų į tiekimo koordinavimą, nors iki šiol Aljansas atsisakydavo tai daryti, nes baiminosi, kad tai gali priartinti jį prie karo su Rusija.
Pareigūnai sako, kad iš dalies parengti planą skubama siekiant apsaugoti paramą Ukrainai nuo galimo D. Trumpo sugrįžimo. Tačiau lieka daug klausimų dėl to, kaip veiktų bet koks finansavimas, ir sąjungininkai sieks išsiaiškinti detales iki liepą rengiamo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone.
Skeptiškai vertindamas Vakarų paramą Ukrainai, D. Trumpas atvirai abejoja NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimais ir burnoja prieš šalis, kurios nesilaiko Aljanso nustatyto tikslo – 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai.
Nors per karą Ukrainoje NATO sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo ir 2024 metais 18 jų, įskaitant Vokietiją, turėtų investuoti 2 proc. BVP į gynybą, didžiąją dalį Aljanso išlaidų gynybai vis dar padengia JAV.
