Apie tai diskutuota Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ su Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoju, konservatoriumi Audroniu Ažubaliu ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėju Šarūnu Černiausku.
Skeptiškai vertinantis Ukrainą, prorusiškas – tokius epitetus galim girdėt apie naująjį Slovakijos prezidentą. Pone Ažubali, ką tai mums pasako apie nuotaikas Slovakijoje ir ar sakytumėt, kad šie rinkimai Bratislavai buvo pasirinkimas tarp Rytų ir Vakarų?
– Tikriausiai nieko nuostabaus – prorusiškas sentimentas Slovakijoje buvo ilgą laiką, niekur nedingo dar nuo Austrijos-Vengrijos imperijos laikų(...). Kita vertus, buvimas Varšuvos pakte, raudonojoje pusėje – irgi davė tam tikrą įtaką (...). Nevadinčiau to visiškai prorusišku, vadinčiau tai cinišku pasirinkimu – išnaudojant rinkėjus, jų simpatijas, kalbant akivaizdžius niekus. Šio išrinktojo prezidento moto buvo – dirbsime kartu ir būsime draugais ir su Rytais, ir su Vakarais. Tai yra visiškas absurdas, nes Europai yra pasirinkimo metas: negali būti vienu metu vienoje pusėje su agresoriumi ir kartu su demokratiniu Vakarų pasauliu. Bet tautai paprastai tokie dalykai patinka – „štai žmogus, kuris nenori karo, nori taikos, nenori įtraukti mūsų į kara“ – juk šita karo korta buvo plačiai panaudota ir pakankamai sėkminga, net falsifikuojant ukrainiečių nuotraukas ir juos „aprengiant“ Slovakijos kariškių uniformomis. Taip kad karo grėsmė ir baimė buvo naudojama pilnu pajėgumu.
Nors provakarietiškas kandidatas, pralaimėjęs rinkimus, I. Korčokas, ne kartą sakė, kad šiaip net ne prezidentas Slovakijoje sprendžia, ar valstybė eina į karą – tą daro vyriausybė su parlamento dauguma.
Pone Černiauskai, Jūs esat tikras, kad pamatę, ką išdarinėja Slovakijos premjeras Roberto Fico – dabar pamatysime dar blogesnius dalykus, prezidento rinkimus laimėjus jo remtam kandidatui. Kodėl?
– Nors prezidentas jokių stebuklingų galiu Slovakijoje neturi, dabar mes turim koncentruotą visą politinę galią vienose rankose – de facto tai yra Robertas Fico. Palaikom ryšį su kolegomis Slovakijoje, su a.a., šviesaus atminimo Jano Kuciako centru – kolegos yra nuoširdžiai pakraupę, nes dabar ateina jų eilė, dabar bus represijos. Tikrai intensyviai su jais bendraujam ir dabar nuotaikos tokios, kad kurį laiką naujoji Slovakijos valdžia gal atrodys gana lanksčiai Europos kontekste, nebus tokio piktybinio dalykų sabotavimo kaip tai daro Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – bet tik trumpą periodą. Nes jiems reikia išsivalyti šalies viduje – ir žiniasklaida bus vienas pirmųjų, jei ne pats pirmas, taikinys. Nes R. Fico anksčiau buvo išlėkęs iš valdžios dėl žiniasklaidos – dėl Jano Kuciako nužudymo. Žurnalistai atskleidė jo ryšius su mafija, realiai valstybę kontroliavusio oligarcho Mariano Kočnerio visus reikalus – ir tai buvo milžiniškas smūgis R. Fico. Ir jis žino – laisvas žodis jį gali vėl, lygiai taip pat, ištorpeduoti iš premjero kėdės. Dėl to dabar prognozės tokios, kad bus ir užsienio agentų įstatymo kopija, ir kitos represijos (...).
(...) Pone Černiauskai, ar šiais rezultatais labiausiai nuliūdinta – Europos Sąjunga ir jos simpatikai, o labiausiai džiaugiasi V. Putinas?
– Na, tikrai daug turbūt džiaugsmo šūkių Maskvoj buvo, kai buvo paskelbti antro turo rezultatai. Nes po pirmo turo dar atrodė, kad galbūt Slovakijos žmonės pabudo – nes neaišku, kur jie miegojo, kai vėl balsavo už R. Fico, kurį patys išnešė savom rankom iš premjero posto. Bet antras turas parodė, kad tos simpatijos yra tokios, kokios yra. Taip – tai yra Rusijai tikrai gera žinia, Europos Sąjungai – tikrai bloga žinia, bet kartu tai yra labai rimtas aliarmo signalas mums visiems. Nes tokie judėjimai – pasižiūrėkim į tam tikrų politikų ir Lietuvoje retoriką – yra copy-paste tas pats dalykas – „mes atnešim taiką“, „mes draugausim su visais“ – ir tai sako netgi ne vienas kandidatas į prezidentus (...). Iš tikrųjų tai yra labai labai rimtas aliarmas ir tie patys rinkėjai, mano įsitikinimu, turėtų labai atidžiai klausyt, ką kandidatai kalba apie santykius su Rusija ir Baltarusija. Jei kandidatas kalba, kad „mes draugausim su visais“ – tai ne, žinokit – kandidatas draugais tik su vienais. Ir tą reikia suvokti, priimant sprendimą prie balsadėžių.
