Nerimo apimtoje gatvėje ant knygų parduotuvės laukinės sienos švyti totoriškas užrašas, kviečiantis musulmonus vienytis prieš regiono religinį lyderį, muftijų Ildusą Faizovą, kuris ir buvo sužeistas minėtose atakose. Per išpuolį taip pat žuvo jo asistentas. „Reikalai tik blogės, o musulmonai nukentės labiausiai“, - sakė Anisa Karabajeva, 43-ejų moteris, mananti, jog sprogimai nesiliaus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą ragino laikytis nacionalinės vienybės ir religinės santarvės šalyje, kur per amžius gyvena dominuojantis ortodoksų tikėjimas ir giliai įsišaknijusios etninės mažumos, daugiausia musulmoniškos.
Dešimtmečiais Rusija kentė smurtą musulmoniškose šiaurės Kaukazo provincijose. Tačiau Tatarstanas, esantis beveik už 2 tūkst. kilometrų nuo karo zonų, iki šiol puikiai išvengė bet kokių neramumų.
Atakos pasipylė prieš tuos, kurie kovoja prieš smurtinį, radikalų islamą. Ginčas taip pat apima ir kovą dėl pinigų ir įtakos, perspektyviame, nafta turtingame regione. Tradicinio nuosaikiojo islamo išpažinėjai totoriai dėl nelaimių kaltina atvykėlius - radikalius sunitus ir neteisėta paskelbtą organizaciją „Hizb ut – Tahrir“, siekiančią įsteigti islamišką kalifatą.
„Šiandien islamas darosi vis stipresnis Kazanėje. Tačiau yra įvairių sektų ir judėjimų, kurių neįmanoma kontroliuoti. Mes bandome kovoti prieš radikalus, bandėme išvalyti nuo jų savo miestą, bet yra slaptų mečečių, kuriose jie susirenka ir požemiuose bei miškuose platina uždraustą literatūrą“, - kalbėjo šiitų dvasininkas imamas Ramilas Mingarjevas.
Kazanė dabar pasiruošusi laukia naujų atakų. Prie mečečių nuolat budi policija, apieškodama tikinčiųjų, kurie išsirikiuoja prieš metalo detektorius, daiktus. Ramybe ir taika garsėjęs miestas tapo neatpažįstamu, sukilėliams pasėjus baimės sėklą.
