Tarp nelaimingųjų yra ir 36-erių ukrainietė Ksenija Murtada, kuri Siriją su savo dviem mažamečiais sūnumis paliko praėjusią savaitę. Taip pat ji turėjo palikti ir savo vyrą Azizą, jis liko didžiausiame ir labiausiai sukilimų niokojamame Sirijos mieste Alepe.
„Kas žino, kas gali nutikti. Juk tai karas“, - nerimavo K. Murtada, patekusi tarp praėjusią savaitę 200 vyriausybės lėktuvu evakuotų ukrainiečių. Praėjusį mėnesį buvo išskraidinta mažesnė žmonių grupė.
Tūkstančiai sudaužytų likimų
„Mūsų vyrai liko ten, jie kovos ir gins savo namus. Kai kurios šeimos bus išardytos, kai kurie vaikai neteks tėvų. Tačiau mes visi gyvename su viltimi“, - kalbėjo moteris.
Manoma, kad šiuo metu galima suskaičiuoti tūkstančius Ukrainos moterų ir sirų santuokų. Visa tai yra rezultatas dar 1960-ųjų įvykių, kai Sovietų Sąjunga ir jos įtakos zonoje buvusios Rytų Europos šalys bei buvusi Jugoslavija priėmė nemažai studentų iš Viduriniųjų Rytų ir Afrikos, siekdamos plėsti savo įtaką per išsilavinusius žmones.
Jugoslavija tuo metu buvo lyderė judėjimo, palaikiusio glaudžius ryšius su dabartinio Sirijos prezidento Basharo al Assado šeimos režimu. Sovietų Sąjunga siekė išplėsti savo politinę įtaką neramiuose Viduriniuosiuose Rytuose. Viduriniųjų Rytų studijų prezidentas Oleksandras Bogomolovas sakė, kad valdžia paskatino mišrias santuokas, nes tai buvo būdas įgauti įtakos Sirijos elitui – dauguma studentų sirų buvo iš garsių šeimų.
Moterims santuoka su užsieniečiu buvo kelias norint pabėgti nuo komunistinių represijų ir geresnio gyvenimo užsienyje pažadas. Daugumą viliojo Sirijos kultūros turtai ir šiltas klimatas.
Tokia tradicija tęsėsi iki Sovietų Sąjungos griūties 1991-aisiais, nors rusės, ukrainietės ir baltarusės tebesiveržė tuoktis su vyrais, kurie nevartoja alkoholio ir gali pasiūlyti geresnį gyvenimą. Kita vertus, tokių santuokų smarkiai sumažėjo 1990-aisiais žlugus Jugoslavijai.
K. Murtadą, kuri sutiko savo vyrą, kai jis Odesoje (Ukraina) studijavo kompiuterinę inžineriją. Moterį pakerėjo jo žavesys. „Jis buvo toks romantiškas, visuomet atnešdavo gėlių, visuomet buvo mandagus ir švelnus – aš tiesiog negalėjau už jo netekėti“, - prisiminė moteris.
Kalčiausi - amerikiečiai?
Manoma, kad dauguma sirų, vedusių moteris iš buvusių komunistinių valstybių, yra išsilavinusio alavitų elito nariai – dažniausiai kenčiantys nuo sukilėlių, kurių dauguma yra sunitai. Asadų šeimos režimas komunizmo klestėjimo laikais galimybę keliauti į Europą suteikdavo tik režimo šalininkams.
„Tos moterys neatvyko į kokį nors kaimą ir neturėjo kovoti už duonos kąsnį, - sakė Varšuvos universiteto Arabijos ir islamo studijų departamento profesorė Katarzyna Gorak-Sosnowska. - Jos yra žmonos vyrų, kurie mokėsi Europos universitetuose ir akademijose.“
Tarp pasitraukusių pastarosiomis dienomis taip pat buvo Biljana Ayoubi, 53-ejų serbė, kuri Serbijos lėktuvu iš Sirijos karo lauko pabėgo kartu su savo trimis vaikais ir beveik 40 kitų sirų žmonų bei vaikų. Jai nekyla jokių klausimų, kas iš tiesų kaltas dėl skerdynių, privertusių ją palikti savo vyrą.
„Kalti yra amerikiečiai. Jie rėmė sukilėlius kartu su Kataru ir Saudo Arabija“, - konstatavo ji, pridurdama, kad jos vyras liko šalyje, nes „jis nenorėjo grįžti, buvo pernelyg išdidus“.
B. Ayoubi tikisi, kad Sirijos armija laimės ir ji galės grįžti atgal į Alepą. Jos manymu, B. al Assadas „niekaip nesusijęs“ su pjautynėmis šalyje.
Tuo pačiu lėktuvu grįžusi 53-ejų Bosnijoje gimusi Svetlana Djurdjevič sakė, kad šis fanatiškas žiaurumas primeną jos gimtojoje šalyje devintojo dešimtmečio viduryje vykusį karą, nuo kurio ji pabėgo ištekėdama.
„Tai yra pilietinis karas, toks pat, koks vyko Bosnijoje. Jie kovoja, kad pakeistų situaciją į gera, tačiau viskas pasidarė tik dar blogiau“, - apgailestavo Svetlana.
