Jeigu pavyks pasipriešinti Basharo al-Assado pajėgoms Chalebe (Alepe), sukilėliai tikisi mieste įkurti naują sukilėlių vyriausybę. Tokie yra ambicingi sukilėlių tikslai, rašo „Lietvos rytas“, remdamasis „The Independent”, „Spiegel”, „Reuters”.
Tad jie puola ir gatvėse, ir propagandiniame fronte drąsiai besisvaidydami pareiškimais, kad pergalė arti, o pusę miesto kontroliuoja režimo priešininkai.
Be to, sukilėliai nuolat kaltina vyriausybės pajėgas ištisų rajonų ir civilių žudymu. Bet dviejų pusių susirėmimų įkaitais tapę eiliniai gyventojai negaili kritikos ir patiems sukilėliams.
Kovoja daug svetimšalių?
Kai kurių Chalebo rajonų gyventojai atvirai remia režimo pajėgas ir net kuria vadinamuosius liaudies komitetus, kad išvengtų sukilėlių valdymo jų užimtuose rajonuose.
Žvėriškais nusikaltimais kaltinami Sirijos kariai linkę sumalti sukilėlių skleidžiamas istorijas į miltus.
„Nepatikėsite. Vienas iš suimtų sukilėlių man pasakė: „Nežinojau, kad Palestina – tokia graži.” Jis manė, kad yra Palestinoje ir kovoja su Izraeliu!” – susijaudinęs Chalebe apsilankiusiam britų leidinio „The Independent” žurnalistui kalbėjo Sirijos armijos majoras Somaras.
Tikėti ar netikėti tokiais karių žodžiais – kiekvieno pasirinkimas. Bet režimo pajėgų atstovai įsitikinę, kad Chalebe yra labai daug kovotojų užsieniečių.
Į Siriją jie patenka pro skylėtą, o kai kur ir pačių sukilėlių kontroliuojamą pasienį. Per Libaną plūsta sunitų kovotojai iš arabų pasaulio, o per Turkiją – čečėnai. Nors Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas neigė šią informaciją, šią savaitę Sirijos sukilėlių pusėje lyg tyčia žuvo čečėnų karo vado Ruslano Gelajevo sūnus Rustamas.
Majoras Somaras, puikiai šnekantis angliškai, teigė, kad ypač daug problemų Sirijai kelia ilga ir menkai kontroliuojama siena su Turkija. Ir dėl to esą kalčiausi patys turkai.
„Sieną reikia uždaryti. Tačiau Turkijos valdžia yra priešo pusėje. Erdoganas (Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas. – Red.) nusiteikęs prieš Siriją”, – aiškino kariškis.
Skriaudžiami krikščionys
Kai kurie sukilėliai yra dalyvavę Irako kare ir iš ten perėmė savižudžių sprogdinimų arba pakelės bombų taktiką. Amerikiečiai tokius jaunus vyrus nesivargindami vadino teroristais. Tą patį tvirtinančios Sirijos režimo pajėgos dar labiau pabrėžia ir tai, jog šalyje jie gina ir nemažą krikščionių bendruomenę.
Šią savaitę Chalebe sklandė pasakojimai apie krikščionį pardavėją, kuris buvo priverstas dėvėti musulmonų drabužius ir paskelbti priimantis islamą.
Dauguma sukilėlių yra sunitai ir neslepia savo radikalios pakraipos. Todėl klausimas apie žmogaus religiją Sirijos miestuose dabar yra ir nekaltas, ir kartu labai pavojingas.
„Svarbu ne tai, kur tu gimei ir kokia tavo religija.
Svarbu, kas tavo galvoje. Islamas, krikščionybė, judaizmas kilo šioje žemėje. Štai kodėl mūsų pareiga yra ją apginti”, – savo įsitikinimus dėstė Somaras.
Karių tikslas miglotas
Į pilietinį karą nugrimzdusios valstybės režimas laikomas labai uždaru.
Tačiau karo apimtuose miestuose „The Independent” žurnalistui pavyko sutikti ne vieną šnekėti norėjusį režimo karį.
Jie aiškino, jog jiems gaila kovų draskomo Chalebo ir naikinamų miesto istorinių vietų, įtrauktų į UNESCO paveldo sąrašą.
Jas kariai teigė ginantys nuo sukilėlių puolimo.
„Mums gaila šių vietovių civilių. Anksčiau jie gyveno taikoje. Kaip kariai prižadame padaryti viską, kad grąžintume jiems gerą gyvenimą, net jeigu ir patys mirsime”, – aiškino su žurnalistu labai norėjęs pasikalbėti seržantas Mahmoudas Dawoudas, kilęs iš Chamos miesto.
Kariai tikina tiesiog norintys ginti tėvynę. Bet apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad M.Dawoudo ir kitų karių pagrindinis tikslas gali siekti toliau nei Chalebo išlaisvinimas.
Kariai tiesiog vykdo, kas jiems yra įsakyta. O jiems sako – kovojate prieš teroristus.
O tariamas incidentas su sukilėliais, maniusiais, kad kovoja už Palestiną, esą parodo, kad armija gali taikytis ir į netoli esančias Golano aukštumas, dėl kurių jau nuo 1967 metų Šešių dienų karo nesutaria Izraelis ir Sirija.
