Tbilisis tvirtina jau baigęs įkaitų vadavimo operaciją pasienyje su Rusijai priklausančiu Dagestanu.
Esą per mūšį Lopotos tarpeklyje žuvo 11 įsibrovėlių ir 3 Gruzijos pareigūnai. Tarp jų – Gruzijos sambo rinktinės treneris Archilas Chokhelis.
Ginkluotus nusikaltėlius vietos gyventojai apibūdino kaip „barzdotus dagestaniečius”, o valdžios atstovai vienas po kito laidė užuominas, kad jie į Gruziją pateko iš Rusijos.
Maskva, kurios santykiai su Tbilisiu itin įtempti nuo penkių dienų karo 2008 metais, tokią informaciją, žinoma, iškart paneigė. Tačiau Gruzija, regis, šįkart nelinkusi veltis net į žodinį konfliktą.
Stengėsi nekurstyti įtampos
Gruzijos žiniasklaida iš pradžių tiesiai šviesiai pranešė, kad antradienio vakarą kelis įkaitus Kachetijos regione paėmę žmonės į šalį prasiskverbė iš Dagestano.
Bet oficialūs pareigūnai vengė tiesiogiai sieti incidentą su Rusija, akivaizdžiai siekdami numalšinti kylančią įtampą.
Tiesa, prezidentas Michailas Saakašvilis skambiai pareiškė, kad „Tbilisis neleis chaosui, nestabilumui ir smurtui Šiaurės Kaukaze išplisti į Gruziją”.
Vis dėlto net Gruzijos lyderis savo per televiziją transliuotoje kalboje apie Rusiją užsiminė tik probėgšmais, daugiau dėmesio skirdamas konkrečiai Šiaurės Kaukazui.
O Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Giga Bokerija pabrėžė, kad „šalies suverenumui ir saugumui jokios grėsmės nėra”, ir atmetė galimybę, jog Rusija pasinaudos situacija kaip dingstimi įsiveržti į Gruziją.
Rusija buvo perspėta
Savo ruožtu Rusijos atstovai pareiškimus iš Gruzijos pusės vis tiek suprato kaip kaltinimus ir iškart ėmė juos neigti.
Esą pranešimai, kad kovotojai į Gruziją atvyko iš Dagestano, yra nepagrįsti.
„Pasienio apsauga Dagestano regione neužfiksavo nė vieno neteisėto sienos kirtimo”, – pažymėjo Rusijos federalinės saugumo tarnybos atstovas Dagestane Vadimas Šibajevas.
Vis dėlto G. Bokerija teigė, kad Gruzija Rusiją, su kuria nepalaiko diplomatinių santykių, per Šveicarijos diplomatus buvo įspėjusi dėl specialiųjų pajėgų operacijos.
Kaukazo ekspertui Mamukai Arešidzei užkliuvo tai, kad Gruzijos žiniasklaida ir valdžios atstovai užpuolikus vadina lezginais – senaisiais Pietų Dagestano gyventojais.
„Bet ties Gruzijos ir Dagestano pasieniu gyvena avarų tauta, o lezginai aktyvesni arčiau Šiaurės Azerbaidžano.
Akivaizdu, kad po oficialumo šydu kažkas slepiama”, – teigė M. Arešidzė.
Prisiminti artėjantys rinkimai
Viena populiaresnių versijų – tai, kad susirėmimas susijęs su artėjančiais Gruzijos parlamento rinkimais, kurie vyks spalį.
Esą šis incidentas naudingas M. Saakašvilio „Nacionaliniam judėjimui”, kuriam neva paranku kurstyti gruzinų baimę dėl Rusijos elgesio.
„Panašiai jau buvo nutikę prieš 2008-ųjų parlamento rinkimus. Tąsyk buvo pranešta, kad abchazai sudegino du autobusus, bet vėliau paaiškėjo, jog kaltos pačios Gruzijos specialiosios tarnybos”, – tvirtino Gruzijos politologas Pata Zakareišvilis.
Tiesa, G. Bokerija tokius svarstymus pavadino „visiška nesąmone”. O galiausiai patys Dagestano islamistai pranešė, jog būtent jų kovotojai stojo į mūšį su gruzinų pajėgomis.
