1. Pranašo Mahometo karikatūros
Musulmonų šalyse kilo smurto lydimi protestai, kai 2005 m. rugsėjį Danijos laikraštis „Jyllands-Posten“ išspausdino pranašo Mahometo karikatūras. Musulmonų religija neleidžia jo vaizduoti.
Per kelias išpuolių savaites prieš Danijos atstovybes Sirijoje, Irane, Afganistane ir Libane buvo nužudyta dešimtys žmonių.
Mažiausiai 6 žmonės žuvo savižudžiui susisprogdinus Pakistano sostinėje Islamabade esančioje Danijos ambasadoje. Šį išpuolį, keršydama už pranašo karikatūras, surengė teroristų organizacija „Al Qaida“.
Danijos vyriausybė šį konfliktą įvertino kaip didžiausią šalies tarptautinę krizę po Antrojo pasaulinio karo.
2. „Šėtono eilės“
1988 m. britų rašytojo Salmano Rushdie išleista iš dalies pranašo Mahometo gyvenimo įkvėpta knyga „Šėtono eilės“ sulaukė puikaus britų kritikų įvertinimo, tačiau sukėlė daugelio musulmonų pasipiktinimą. Jie knygą pavadino šmeižikiška.
Pyktį musulmonai reiškė kruvinomis riaušėmis Islamabade ir Mumbajuje. Knyga buvo uždrausta Pietų Afrikoje, Indijoje, Pakistane, Bangladeše ir kitose šalyse.
1989 m. tuometinis Irano ajatola Ruhollah Khomeini rašytojui S. Rushdie paskelbė mirties nuosprendį. Dėl to knygos autorius dešimtmetį buvo priverstas slapstytis.
Nors pats S. Rushdie dėl savo kūrinio fiziškai nenukentėjo, 1991 m. buvo mirtinai subadytas šios knygos vertėjas į japonų kalbą. Tais pačiais metais peiliu užpultas ir rašytojo kūrinių vertėjas italas.
3. T. van Gogho nužudymas
2004 m. lapkritį olandų režisierius Theo van Goghas buvo nušautas važiuojantis dviračiu Nyderlandų sostinėje Amsterdame. Islamą kritikavusio režisieriaus filmas „Paklusnumas“ („Submission“) pasakojo apie smurtą prieš moteris musulmonų visuomenėje.
Už režisieriaus nužudymą iki gyvos galvos buvo įkalintas iš Maroko kilęs Nyderlandų pilietis 26 metų Mohammedas Bouyeri.
4. „Korano deginimo diena“
2010 m. pastorius iš Floridos Terry Jonesas pasiūlė devintųjų rugsėjo 11-osios teroro aktų metinių proga surengti Korano deginimo dieną.
Tuomet sunerimta, kad akcija gali paskatinti islamo ekstremistų išpuolius prieš Irake ir Afganistane tarnavusius amerikiečių karius.
Nors T. Jonesas atsisakė Korano deginimo idėjos, tūkstančiai Talibano paskatintų afganų Kabule ir kituose Afganistano miestuose degino padangas ir šaukė „Mirtis Amerikai“.
Vis dėlto, T. Jonesas su savo pasekėjais Koraną sudegino 2011 metų kovą. Internetu išplatintas vaizdas sukėlė protestus Afganistane.
Per aršiausią iš protestų šimtai afganistaniečių apsupo Jungtinių tautų kompleksą Mazari Šarife Šiaurės Afganistane ir nužudė 7 žmones.
Manoma, kad pastorius T. Jonesas galėjo prisidėti ir prie filmo „Musulmonų nekaltybė“ („Innocence of Muslims“) kūrimo. Dėl pastarojo filmo šią savaitę kilo aukų pareikalavę protestai įvairiose musulmonų šalyse.
5. Kiti Korano deginimai
Vasario mėnesį JAV kariai iš Bagramo kalėjimo Afganistane bibliotekos paėmė ir liepė sudeginti 315 Korano ir kitų religinių tekstų.
Nors amerikiečiai teigė, kad šis incidentas įvyko netyčia, bet prieš amerikiečius nukreiptų išpuolių skaičius musulmoniškose šalyse išaugo tris kartus.
Protestų metu Afganistane žuvo daugiau nei 30 afganistaniečių ir 6 amerikiečiai. Du JAV kariniai patarėjai buvo nušauti savo darbo vietose Afganistano Vidaus reikalų ministerijoje.
Šešiems JAV kariams dėl islamo religinių tekstų sudeginimo buvo skirtos neįvardintos administracinės sankcijos.
