Jungtinių Arabų Emyratų valstybinio leidinio „The National” apžvalgininkui Hassanui Hassanui praėjusią savaitę įsižiebę protestai dėl JAV sukurto pranašą Mahometą įžeidžiančio filmo priminė šešerių metų senumo istoriją, kurioje dalyvavo jo bičiulis.
„Su Abdulsalamu Damaske kartu lankėme anglų kalbos kursus. Sirijos sostinėje gyvenantis jaunas vyras iš vidurinės klasės buvo nepraktikuojantis musulmonas. Radikalių musulmonų – salafitų standartais jis tikriausiai būtų laikomas netikinčiu Dievo.
Bet 2006 m. jis vadovavo miniai, padegusiai Danijos ambasadą po to, kai buvo išspausdintos pranašo Mahometo karikatūros.
Kas paskatino Abdulsalamą vesti riaušininkus, šaukiančius „Allahu Akbar”, jeigu jis pats buvo netikintis? Ar jis atsivertė per naktį? Ne. Reikia ieškoti politinių priežasčių”, – teigia H. Hassanas.
Manipuliuoja žmonėmis
Pasak apžvalgininko, kolegos iš Vakarų, manantys, kad protestai kilo dėl užgautų tikinčiųjų jausmų ar dėl didžiulės neapykantos JAV, mąsto paviršutiniškai.
H. Hassanas atkreipia dėmesį, kad musulmonų protestai kyla ne visada, kai kas nors Vakaruose įžeidžia jų religinius jausmus.
Anot jo, tie, kuriuos išties užgauna pašaipos, lieka namie ir užgauliojimus ignoruoja; į gatves eina chuliganai, pasireklamuoti norinčios politinės partijos ir neišsilavinę, gandų prisiklausę žmonės, kuriais lengva manipuliuoti.
Politikai ragina protestuoti
Kad musulmoniškų šalių politikai, siekdami populiarumo, išties nevengia kiršinti žmonių, sekmadienį pademonstravo ir Libano šiitų organizacijos „Hezbollah” vadovas Hassanas Nasrallah.
Dar nespėjus atvėsti prieš keletą valandų išvykusio popiežiaus Benedikto XVI pėdsakams, jis paragino šalies gyventojus protestuoti dėl JAV sukurto pranašą Mahometą išjuokiančio filmo.
„Visam pasauliui reikia pamatyti pyktį jūsų veiduose, kumščiuose ir šūksniuose”, – griaudėjo įtakingas musulmonų politikas.
Egipte, kur protestai ir riaušės truko net keletą dienų, tarp demonstrantų buvo galima išvysti laikančių plakatus su pavadinimais partijų, kurios pralaimėjo rinkimus į parlamentą.
Galbūt nenorėdamas šioje politinėje kovoje prarasti taškų, prezidentas Mohammedas Mursi delsė pasmerkti JAV ambasados Kaire apgultį.
Toks elgesys privertė JAV prezidentą Barackas Obamą pareikšti, kad Egipto nebelaiko savo bendražygiu, nors nelaiko ir priešu.
Neapykanta nėra visuotinė
Protestai Bengazyje, nusinešę JAV ambasadoriaus Libijoje Christopherio Stevenso ir dar trijų amerikiečių gyvybę, regis, irgi nebuvo atsitiktiniai. JAV manymu, išpuolį galėjo surengti teroristų grupuotės „Al Qaeda” padalinys Libijoje.
O, pavyzdžiui, netikėtai sukilę Sudano musulmonai iš maldos namų autobusais buvo vežami prie JAV ambasados Chartume, kad galėtų ten pasiautėti.
Populiaru manyti, kad, be religinių motyvų, musulmonus į gatves varo ir neapykanta JAV.
Apklausos rodo, kad 35 proc. egiptiečių nori, kad JAV ir Egipto santykiai išliktų stiprūs, o dar 20 proc. norėtų, kad jie taptų dar glaudesni.
Tuo metu Libijoje 54 proc. žmonių nori, kad jiems kelią į demokratiją rodytų būtent JAV. Po kruvino išpuolio Bengazyje šie žmonės ėjo į gatves protestuoti dėl ambasadoriaus nužudymo, tačiau tai jau nebuvo taip efektinga kaip kruvinas konsulato Bengazyje šturmas.
