Japonijos nacionalinio transliuotojo NHK reportažuose matoma, kaip Japonijos pakrančių sargybos laivai lieja vandenį ant žvejybos laivelių, o Taivano patruliniai laivai atsako savomis brandspoitų čiurkšlėmis, nukreiptomis į japonų laivus.
Šis didelio masto įsibrovimas į teritoriją, kurią Japonija laiko sava, buvo vienas iš didžiausių tokio pobūdžio incidentų po Antrojo pasaulinio karo, toliau vystantis ginčui dėl salų, tapusių Tokijo, Pekino ir Taibėjaus susipriešinimo priežastimi.
Šis įsibrovimas dar labiau komplikuoja pastaruoju metu smarkiai paaštrėjusį Japonijos teritorinį ginčą su Kinija. Taivanas pareiškė, kad kai kurių laivų įgulas sudarė gerai ginkluoti elitinių pakrančių apsaugos pajėgų kariškiai.
Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Osamu Fujimura sakė per spaudos konferenciją, kad iki 9 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku Japonijos vandenyse buvo aštuoni Taivano pakrančių sargybos ir 40 žvejų laivų.
„Susisiekėme su Taivano pareigūnais ir nurodėme jiems, kad jie negali brautis į mūsų teritorinius vandenis“, - sakė jis.
Taivano pakrančių sargybos atstovas patvirtino, kad beveik 60 laivų priplaukė prie ginčijamų salų, o kai kurie buvo už trijų jūrmylių (5,6 kilometro) nuo jų krantų - 12 jūrmylių (22,2 kilometrų) pločio išskirtinės zonos viduje.
Japonijos pakrančių sargyba pranešė, kad visi šie laivai po kelių valandų išplaukė iš teritorinių vandenų.
Šie laivai priklauso flotilei, pirmadienį išplaukusiai iš Taivano, reiškiančio pretenzijas į salas, kurias supančiuose vandenyse jis esą turi tradicines žvejybos teises.
Daugiau nei 60 žvejybos laivų, plaukiojančių su Taivano vėliava, pirmadienį 7 val. išėjo iš Suao uosto Taivano šiaurės rytuose. Kaip pranešama, flotilės laivuose buvo 300 žvejų ir 60 žurnalistų.
Taivano pakrančių sargyba pasiuntė bent dešimt patrulinių laivų lydėti šią flotilę.
Japonija administruoja negyvenamas, tačiau strategiškai svarbioje vietoje esančias salas Rytų Kinijos jūroje, kurias Tokijas vadina Senkaku. Tuo tarpu Pekinas teigia, kad šios salos šimtmečius priklausė Kinijai ir vadina jas Diaoju.
Taivanas taip pat reiškia teises į salas, kurias vadina Diaojutai, esančias už maždaug 200 kilometrų nuo jo krantų.
Ginčas dėl salų yra įgijęs nacionalistinį atspalvį, o jį dar labiau kursto faktas, kad toje vietoje jūros dugne galimai slypi dideli energetikos išteklių telkiniai.
Paskutinis didelis svetimų laivų įsibrovimas į Japonijos vandenis įvyko 1996 metais, sakė Pakrančių sargybos štabo Tokijuje atstovas.
Pasak jo, tąsyk 41 laivas, kuriais plaukė aktyvistai iš Honkongo ir Taivano, įplaukė į vandenis prie Senkaku salų, reiškiant teritorines pretenzijas.
Suao žvejų asociacijos vadovas Chen Chun-shengas (Čen Čunsengas) praeitą savaitgalį pareiškė: „Diaojutai šimtmečius buvo mūsų tradiciniai žvejybos plotai. Pasižadame ginti juos savo gyvybėmis - kitaip užtrauksime nešlovę savo protėviams.“
