Vakar, po intensyvių praėjusios savaitės pabaigos apsikeitimų raketomis bei bombomis dienų ir naktų, tiek Gazos Ruože, tiek Izraelio pietinėje dalyje vyko mažiau karinių veiksmų: vietoj dešimčių raketų iš Gazos į Izraelio miestus skriejo viena kita. Vietoj antskrydžių bangos Izraelio naikintuvai bombardavo tik itin atsirinktus taikinius.
Tiek palestiniečių atstovai, tiek Izraelio valdžia užsiminė apie netrukus galimas pasiekti paliaubas. Bet viskas, regis, priklauso nuo kariaujančių pusių. O kai aidi sprogimai, realių vilčių dėl paliaubų bent jau savaitgalį daug nebūta.
Antai Tel Avivas užsiminė apie galimas paliaubas, tačiau pabrėžė nesutiksiantis su jomis be garantijų, kad Gazos Ruožą valdantis „Hamas” neatnaujins apšaudymo raketomis.
Priešingai, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskambino JAV prezidentui Barackui Obamai ir pareiškė, kad šalis nenori sausumos karo, bet pasirengusi išplėsti operaciją Gazos Ruože. Tai – aiškus perspėjimas „Hamas”: 75 tūkst. rezervistų pašaukęs ir techniką prie sienos su Gaza sutelkęs Izraelis pasiruošęs invazijai. Jos nebus, jei „Hamas” nebeleis raketų – sąlyga trumpa ir aiški.
Taikos siektų bombardavimu?
Iš Gazos Ruožo, kuriame valdžia sutelkta judėjimo „Hamas” rankose, į Izraelio pietus per pastarąsias 4 dienas atskriejo bent 846 raketos. Būtent dėl leidžiamų raketų Izraelis tikina pradėjęs karinę operaciją.
Kairuoliškas Izraelio laikraštis „Haaretz” netgi citavo radikaliomis kalbomis pagarsėjusį šalies vidaus reikalų viceministrą Eli Yishai, kuris pareiškė, kad operacijos tikslas – „grąžinti Gazą į viduramžius”.
„Tik tada Izraelis bus ramus 40 metų”, – aiškino E. Yishai, kurio pastabos sulaukė prieštaringų vertinimų.
Reaguodami į Izraelio antskrydžius veiksmus suintensyvino ir palestiniečių kovotojai.
Anksčiau jie apšaudydavo tik pietinę Izraelio dalį, tačiau dabar laido didesnio nuotolio raketas į Tel Avivo ar net patiems musulmonams šventos Jeruzalės pusę.
Nori operacijos išplėtimo
Į raketos paleidimą Jeruzalės link emocingai reaguoja 2000 metais iš Lietuvos į Izraelį išvykęs gyventi Danielius Lupšicas. Su šeima Samarijoje gyvenantis ir reklamos agentūroje dirbantis 34 metų vyras praėjusią savaitę buvo pašauktas į vieną pirmųjų rezervistų pulkų.
Nuo to laiko jis dislokuotas šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje ir laukia tolesnių valdžios sprendimų. „Sušaukti 75 tūkst. rezervistų viso pasaulio mastu yra labai reikšminga jėga”, – vakar kalbėdamasis su „Lietuvos rytu” sakė D. Lupšicas.
Tačiau vyras pripažino girdintis visokių kalbų: ir apie karinės operacijos plėtimą, ir apie galimas paliaubas. Paties D. Lupšico nuomone, būtų geriau, jei karinė operacija būtų plečiama.
„Aš už visišką teroristų sunaikinimą. „Hamas” yra teroristai, jų darbotvarkėje – Izraelio valstybės sunaikinimas. Mes nenorime, kad mus sunaikintų. Mes ne puolame, mes giname šalį, giname taiką. Raketos krinta ant Izraelio civilinių objektų”, – kalbėjo D. Lupšicas.
Vyras teigė abejojantis „Hamas” skelbiama informacija, kad per Izraelio rengiamus antskrydžius Gazos Ruože žūsta daug civilių, tarp jų – vaikų.
Esą tokiais pranešimais judėjimas tiesiog dalyvauja informaciniame kare.
Kaip pavyzdį jis pateikė pranešimą apie trijose skirtingose Gazos Ruožo vietose sužeistas mažametes mergaites, nors esą nuotraukose buvo matyti to paties vaiko veidas.
„Iš kur prie raketų paleidimo vamzdžių pas juos būna vaikų, jei rašo, kad žūsta mažamečiai? Mes vaikų nežudome, tik teroristus”, – emocingai kalbėjo D. Lupšicas.
Šeima nutarė išvykti
Kol laukiama, kokia eiga įvykiai Izraelyje pakryps toliau, pietinėje šalies dalyje gyvenantys žmonės išgyvena kankinančią nežinią. Viena jų yra 38-erių medicinos sesuo Inga Filshtinsky, Izraelyje gyvenanti 14 metų.
Moteris su vyru ir dviem trejų ir penkerių metų vaikais gyvena šalies pietuose, Ofakime, tad šeimai baimė dėl iš Gazos Ruožo laidomų raketų nesvetima.
Abiem pusėms suintensyvinus karinius veiksmus, penktadienį po pietų I. Filshtinsky su dviem vaikais išvyko iš Ofakimo pas tėvą į Haifą, kurios nepasiekia kovotojų raketos. Tačiau paramediku dirbantis moters sutuoktinis toliau liko dirbti.
Esant tokiai situacijai Izraelyje uždaromos mokyklos, darželiai ir universitetai, tačiau žmonės eina į darbą. Anot I. Filshtinsky, tai, kad ji išvyko slėptis, jai problemų nesukels, nes dirbti turi bent vienas sutuoktinių.
I. Filshtinsky „Lietuvos rytui” pasakojo, kad jos šeimos namas Ofakime pastatytas iš gipso, o šalia jo yra slėptuvė – betoniniai vamzdžiai.
Pasigirdus sirenoms, pranešančioms apie artėjančią raketą, su mažamečiais bėgti slėptis nelengva.
Tad šeima buvo apsistojusi pas jos anytą, kurios namo apačioje yra storo betono slėptuvė. Praėjusią savaitę vieną naktį namo gyventojams teko į slėptuvę bėgti tris kartus, o tai neabejotinai vargina, ypač žmones, turinčius mažų vaikų.
Tad kokių žingsnių turėtų imtis Izraelis – plėsti karinius veiksmus ar susitarti dėl taikos paliaubų? I. Filshtinsky dvejoja.
„Tai labai sunkus klausimas. Taip gyventi neįmanoma, prie to neįmanoma įprasti, niekada negali žinoti, kada bus paleista raketa. Tačiau jeigu būtų siekiama visiškai sunaikinti priešininkus, žūtų labai daug vyrų”, – svarstė medicinos sesuo.
I. Filshtinsky atskleidė, kad dar prieš ketverius metus, kai Izraelis pradėjo didžiulio masto operaciją Gazos Ruože, juodu su vyru nutarė emigruoti į Kanadą. Moteris tikisi, kad netrukus šeima galės išvykti ten, kur nėra amžino karo.
