„Stebėtina ir ironiška, kad Pentagonas yra priklausomas nuo Irano vyriausybės mokslinių tyrimų padalinio, kurio pagalba gydomi gyvačių įkandimai, - rašo „The Wall Street Journal“ publikacijoje. - Nepaisant JAV inicijuotų tarptautinių sankcijų Iranui, kurios turėjo paralyžiuoti prekybą su kitomis šalimis, Pentagonas per tarpininką nuo 2011-ųjų sausio užsakė 115 buteliukų priešnuodžio, kurių kiekvienas kainavo 310 JAV dolerių.“
Amerikiečių žurnalistų tyrimas parodė, kad JAV pareigūnai Irano vakcinų ir serumų tyrimų instituto „Razi“ produktus laiko pačia efektyviausia pagalba nuodingos gyvatės įgeltam kariui.
Pasak vieno JAV armijos atstovo, taip yra todėl, kad iraniečiai priešnuodžius gamina naudodami vietinių gyvačių nuodus.
Anot leidinio, JAV maisto ir vaistų administracija „Razi“ priešnuodį laiko eksperimentiniu medikamentu. Todėl reikalauja, kad armijos gydytojai, kiekvienąkart jį panaudoję, apie tai pateiktų raštišką ataskaitą.
Vis dėlto, pasak armijos medikų, Maisto ir vaistų administracijos pripažinti priešnuodžiai Afganistano gyvačių įgėlimų neišgydo, nes jie gaminami iš Amerikoje gyvenančių gyvačių nuodų. O jos - kitokios nei Artimuosiuose Rytuose.
„Razi“ institutas buvo įsteigtas 1924 m. tam, kad kurtų vakcinas gyvuliams. Jam vadovavo Irano Žemės ūkio ministerija.
Praėjus trims dešimtmečiams, tyrėjai išmoko gaminti priešnuodžius, skirtus gydyti gyvačių ir skorpionų įgėlimams.
„Razi“ yra autoritetinga įstaiga, turinti ryšių su Pasaulio sveikatos organizacija. Ji pagamina apie 95 tūkst. ampulių gyvačių ir skorpionų priešnuodžių per metus. Šiuo metu ji atlieka tyrimus, kurių tikslas – sukurti priešnuodį vorų įkandimams.
Priešnuodžius gaminantys iraniečiai teigia, kad jiems nesvarbu, kam parduoda vaistus. „Mes juos gaminame tam, kad išgelbėtume gyvybę, ir visai nesvarbu, ar tas žmogus iranietis, afganas, ar amerikietis“, - sakė „Razi“ priešnuodžių gamybos padalinio vyriausiasis tyrėjas Hadi Zarehas.
„Mes džiaugiamės kiekvienąkart išgirdę, kad išgelbėjome žmogaus gyvybę. Net jei tai – amerikiečių kareivis“, - pridūrė mokslininkas.
H. Zarehas neslėpė, kad JAV bei kitų pasaulio šalių Iranui dėl numanomos branduolinių ginklų gamybos taikomos sankcijos apsunkino ir tiems patiems amerikiečiams tiekiamų priešnuodžių gamybą.
Anot jo, tapo labai sunku gauti laboratorijoms reikalingų cheminių produktų ir įrangos. Padidėjusios ir jų kainos.
Sulaukę klausimų iš „The Wall Street Journal“, Pentagono teisininkai pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar šie JAV prekybos santykiai su Iranu nepažeidžia pačių amerikiečių nustatytų sankcijų taisyklių.
Afganistane yra 13 nuodingų gyvačių rūšių, kurių dauguma veisiasi ir Irane. JAV bazėse Afganistane iškabinėti plakatai, perspėjantys apie gyvačių keliamą pavojų.
Jie informuoja, kad Vidurinės Azijos kobra, gindama lizdą, gali būti labai agresyvi. „Įkandusi ji nepaleidžia ir negailestingai kramto“, - viename plakate įspėja Armijos viešoji sveikatos tarnyba.
Taip pat pranešama, kad įvairių įvairių rūšių angys turi lenktas vamzdines iltis, kuriomis jos plėšia mėsą, yra nenuspėjamos ir gali bet kada pulti ar net persekioti auką.
Negydomi įgėlimai sukelia skausmą, pūsles, kraujavimą ir audinio irimą aplink žaizdą.
„Jeigu atvyksta pacientas, ir aš nežinau, kokia gyvatė jam įgėlė, duodu jam „Razi“, - sako pulkininkas leitenantas Aatifas Sheikhas, einantis armijos vyriausiojo farmacininko pareigas netoli Kabulo įsikūrusioje JAV pajėgų Bahramo bazėje.
Minėtuose plakatuose kariai mokomi, kaip saugotis gyvačių. Pavyzdžiui, prieš gulantis reikia išpurtyti patalynę, o prieš apsivelkant rūbus – juos iškratyti. Ten pat vaizduojamos nuo įkandimų pajuodusios rankos, kojos ir pėdos.
Medikai teigia, kad įkandus gyvatei, svarbu suteikti pagalbą per vieną valandą. Nesuspėjus gali būti pažeisti audiniai, prasidėti kraujavimas, dvejinimasis akyse. Nuodai žmogų gali paralyžiuoti ir sustabdyti jo kvėpavimą. Todėl jį gali ištikti mirtis.
