Konfliktui Sirijoje priartėjus prie 21 mėnesio sukakties ir,
kaip skelbia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė
organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), žuvus
daugiau nei 41 tūkst. žmonių, NATO vadovas Andersas Foghas
Rasmussenas sakė, kad Aljanso sprendimas
atspindi „tvirtą įsipareigojimą“ užtikrinti savo 28 narių
saugumą.
„Sakome bet kam, kas norėtų pulti Turkiją - net negalvokite
apie tai“, - pažymėjo jis, pranešdamas apie NATO sprendimą po
pirmosios iš dviejų ministrų susitikimo dienų Briuselyje.
A. F. Rasmussenas taip pat pabrėžė, kad Jungtinėse Valstijose
gaminama „Patriot“ sistema yra grynai gynybinė.
NATO pranešime sakoma, kad „susitarta padidinti Turkijos oro
erdvės gynybos pajėgumus, siekiant apginti Turkijos gyventojus ir
teritoriją, taip pat prisidėti prie krizės švelninimo palei
Aljanso sieną“.
Vokietija, Nyderlandai ir JAV sutiko aprūpinti Turkiją raketų
„Patriot“ baterijomis, kurios bus pavaldžios vyriausiajam
sąjungininkų pajėgų vadui Europoje (SACEUR), nurodoma pranešime.
Planuojama, kad Vokietija ir Nyderlandai aprūpins Turkiją
keliomis naujausios „Patriot“ modifikacijos PAC-3 baterijomis. Šios
oro erdvės gynybos sistemos gali numušti priešo raketas ir
lėktuvus.
Jungtinės Valstijos veikiausiai užpildys visas spragas,
veikiausiai pasiųsdamos dalį savo atsargų Europoje.
Tačiau dėl konkrečių dislokavimo vietų ir baterijų
skaičiaus NATO apsispręs vėliau. Bendra darbo grupė tiria galimas
dislokavimo vietas Turkijoje, o Vokietijos ir Nyderlandų parlamentai
dar turės pritarti raketų perkėlimui ir galimam kelių šimtų
karių išsiuntimui.
Kol kas neaišku, ar toje šalyje bus dislokuota Amerikos karių.
Dėl sudėtingumo ir dydžio „Patriot“ baterijos, turinčios savas
radiolokacijos sistemas, vadovavimo ir valdymo centrus, ryšių ir
pagalbines priemones, negali būti greitai nuskraidintos į Turkiją,
tad jas veikiausiai reikės plukdyti jūra, sakė Aljanso pareigūnai.
Tikėtina, kad raketos Turkiją pasieks ne anksčiau nei per mėnesį.
NATO diskusijos buvo surengtos gavus pranešimų, kad Sirija
pradėjo perkėlinėti savo cheminius ginklus, prezidentui Basharui al
Assadui kovojant su jį nuversti norinčiais
sukilėliais.
„NATO narės išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl
pranešimų, kad Sirijos režimas svarsto galimybę panaudoti
cheminius ginklus. Toks veiksmas būtų visiškai nepriimtinas ir
aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, - pažymėjo
A. F. Rasmussenas.
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo B.al Assadą nenaudoti cheminių ginklų, sakydamas, jog
toks žingsnis užtrauktų sunkių pasekmių.
Turkija sveikino NATO sprendimą ir pakartojo, jog „Patriot“
atliks vien gynybinę misiją.
„Priemonės, kurių imsis Turkija, jokiu atveju nebus naudojamos
puolamosioms operacijoms. Ši sistema skirta tik Turkijos teritorijos
gynybai“, - sakoma Turkijos URM pranešime.
Ankara pridūrė, kad JAV gamybos raketos „žemė oras“ jokiu
būdu „nebūtų naudojamos neskraidymo zonai palaikyti“ kaimyninėje
Sirijoje.
Turkijos prašymas dislokuoti šias raketas sukėlė nerimą
Rusijai, kuri yra sena Sirijos sąjungininkė ir labai įtariai
vertina bet kokius NATO motyvus.
Po anksčiau antradienį įvykusių NATO derybų su Rusijos
užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu A. F. Rasmussenas sakė,
kad „Patriot“ dislokavimas būtų „veiksminga atgrasomoji priemonė ir
tokiu būdu deeskaluotų padėtį“ pasienyje.
Tačiau S. Lavrovas atmetė šį argumentą, sakydamas, kad
cheminių ginklų klausimas buvo išpūstas, o „Patriot“ dislokavimas
sukurs „pavojų, kad tie ginklai bus panaudoti“.
Pasak jo, tokie „gandai ir nutekinimai“ apie cheminius ginklus
skelbiami jau ne pirmą kartą ir neturėtų būti „per daug
sureikšminami. Ministras dar kartą patvirtino, kad Maskva laikosi
pozicijos, jog bet koks cheminių ginklų panaudojimas būtų
tarptautinių sutarčių pažeidimas.
Sirijos vyriausybė, siekianti apginti nuo sukilėlių pajėgų
sostinę Damaską, teigė niekada nenaudosianti cheminių ginklų.