Konfliktui Sirijoje priartėjus prie 21 mėnesio sukakties ir, kaip skelbia Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), žuvus daugiau nei 41 tūkst. žmonių, NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad Aljanso sprendimas atspindi „tvirtą įsipareigojimą“ užtikrinti savo 28 narių saugumą.
„Sakome bet kam, kas norėtų pulti Turkiją - net negalvokite apie tai“, - pažymėjo jis, pranešdamas apie NATO sprendimą po pirmosios iš dviejų ministrų susitikimo dienų Briuselyje.
A. F. Rasmussenas taip pat pabrėžė, kad Jungtinėse Valstijose gaminama „Patriot“ sistema yra grynai gynybinė.
NATO pranešime sakoma, kad „susitarta padidinti Turkijos oro erdvės gynybos pajėgumus, siekiant apginti Turkijos gyventojus ir teritoriją, taip pat prisidėti prie krizės švelninimo palei Aljanso sieną“.
Vokietija, Nyderlandai ir JAV sutiko aprūpinti Turkiją raketų „Patriot“ baterijomis, kurios bus pavaldžios vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui Europoje (SACEUR), nurodoma pranešime.
Planuojama, kad Vokietija ir Nyderlandai aprūpins Turkiją keliomis naujausios „Patriot“ modifikacijos PAC-3 baterijomis. Šios oro erdvės gynybos sistemos gali numušti priešo raketas ir lėktuvus.
Jungtinės Valstijos veikiausiai užpildys visas spragas, veikiausiai pasiųsdamos dalį savo atsargų Europoje.
Tačiau dėl konkrečių dislokavimo vietų ir baterijų skaičiaus NATO apsispręs vėliau. Bendra darbo grupė tiria galimas dislokavimo vietas Turkijoje, o Vokietijos ir Nyderlandų parlamentai dar turės pritarti raketų perkėlimui ir galimam kelių šimtų karių išsiuntimui.
Kol kas neaišku, ar toje šalyje bus dislokuota Amerikos karių.
Dėl sudėtingumo ir dydžio „Patriot“ baterijos, turinčios savas radiolokacijos sistemas, vadovavimo ir valdymo centrus, ryšių ir pagalbines priemones, negali būti greitai nuskraidintos į Turkiją, tad jas veikiausiai reikės plukdyti jūra, sakė Aljanso pareigūnai. Tikėtina, kad raketos Turkiją pasieks ne anksčiau nei per mėnesį.
NATO diskusijos buvo surengtos gavus pranešimų, kad Sirija pradėjo perkėlinėti savo cheminius ginklus, prezidentui Basharui al Assadui kovojant su jį nuversti norinčiais sukilėliais.
„NATO narės išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl pranešimų, kad Sirijos režimas svarsto galimybę panaudoti cheminius ginklus. Toks veiksmas būtų visiškai nepriimtinas ir aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, - pažymėjo A. F. Rasmussenas.
Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo B.al Assadą nenaudoti cheminių ginklų, sakydamas, jog toks žingsnis užtrauktų sunkių pasekmių.
Turkija sveikino NATO sprendimą ir pakartojo, jog „Patriot“ atliks vien gynybinę misiją.
„Priemonės, kurių imsis Turkija, jokiu atveju nebus naudojamos puolamosioms operacijoms. Ši sistema skirta tik Turkijos teritorijos gynybai“, - sakoma Turkijos URM pranešime.
Ankara pridūrė, kad JAV gamybos raketos „žemė oras“ jokiu būdu „nebūtų naudojamos neskraidymo zonai palaikyti“ kaimyninėje Sirijoje.
Turkijos prašymas dislokuoti šias raketas sukėlė nerimą Rusijai, kuri yra sena Sirijos sąjungininkė ir labai įtariai vertina bet kokius NATO motyvus.
Po anksčiau antradienį įvykusių NATO derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu A. F. Rasmussenas sakė, kad „Patriot“ dislokavimas būtų „veiksminga atgrasomoji priemonė ir tokiu būdu deeskaluotų padėtį“ pasienyje.
Tačiau S. Lavrovas atmetė šį argumentą, sakydamas, kad cheminių ginklų klausimas buvo išpūstas, o „Patriot“ dislokavimas sukurs „pavojų, kad tie ginklai bus panaudoti“.
Pasak jo, tokie „gandai ir nutekinimai“ apie cheminius ginklus skelbiami jau ne pirmą kartą ir neturėtų būti „per daug sureikšminami. Ministras dar kartą patvirtino, kad Maskva laikosi pozicijos, jog bet koks cheminių ginklų panaudojimas būtų tarptautinių sutarčių pažeidimas.
Sirijos vyriausybė, siekianti apginti nuo sukilėlių pajėgų sostinę Damaską, teigė niekada nenaudosianti cheminių ginklų.
