"Mes gyvename tokį etapą, kai ginklai turėtų būti nutildyti“, -
sako A. Ocalanas laiške, kurį parašė iš izoliuoto salos kalėjimo
kameros ir kurį didžiulei miniai Dijarbakyre šalies pietuose
perskaitė vienas kurdų parlamentaras.
Ankara džiaugsmingai sutiko ilgai lauktas paliaubas, tačiau
perspėjo, kad ji tikisi ne tik žodžių, bet ir veiksmų.
A. Ocalanas, uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (KDP)
įkūrėjas, ragindamas ginkluotus sukilėlius pasitraukti iš
Turkijos, pareiškė, kad atėjo laikas „imti viršų politikai, o ne
ginklams“.
Raginimas nutraukti ugnį vainikuoja kelis mėnesius trukusias
slaptas taikos derybos tarp Turkijos žvalgybos agentūros ir buvusio
valstybės priešo numeris vienas A. Ocalano.
Atrodo, kad ir premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas ir A. Ocalanas, kurį turkai paprastai vadina
„kūdikių žudiku“, stato savo politinę ateitį ant kortos, vėl
mėgindami užbaigti 29 metus trukančią ginkluotą kovą dėl kurdų
savivaldos, nusinešusią maždaug 45 tūkst. žmonių, daugiausia
kurdų, gyvybių.
„Atvertos durys perėjimui nuo ginkluotos kovos į demokratinę
kovą“, - sakė 64 metų A. Ocalanas, kurį kurdai vadina „Apo“
(„Dėde“) ir kuris kali nuo 1999 metų kalėjime Imralio saloje netoli
Stambulo iki gyvos galvos už valstybės išdavimą ir separatizmą.
„Tai nėra kovos pabaiga, tai naujos pradžia, - sakė jis. -
Atėjo laikas vienybei“.
Turkijos vidaus reikalų ministras Muammeras Guleras atsargiai pasveikino A. Ocalano pranešimą.
„Ši kalba yra taikos kalba, dabar privalome padaryti, kad ji
veiktų“, - sakė M. Guleras, kurį citavo Anatolijos naujienų
agentūra.
R. T. Erdoganas sako tikįs šiuo taikos procesu, „net jeigu už jį
reikės sumokėti politine karjera“, opozicijoje esantiems
nacionalistams kaltinant premjerą „išdavyste“.
Taikos derybos buvo pradėtos pernai, smarkiai padaugėjus
KDP kovotojų išpuolių prieš Turkijos saugumo pajėgas.
A. Ocalano paliaubų pranešimas buvo paskelbtas per kurdų
Naujuosius metus, Naurūzą, šimtams tūkstančių žmonių
susirinkus švęsti kurdų dominuojame mieste Dijarbakyre.
Nuo ankstyvo ryto žmonės plūdo į pagrindinę aikštę,
išpuoštą radonos, geltonos ir žalios spalvos kurdų vėliavomis,
ir klausėsi, kaip kurdų įstatymų leidėjai skaitė A. Ocalano
laišką kurdų ir turkų kalbomis.
„Aš tikiu taika, - sakė pagyvenęs ūkininkas Ahmetas Kaplanas,
gyvenantis netoli Dijarbakyro. - Mano vienas sūnus yra kalnuose, o
kitas - kariuomenėje. Tai turi liautis, reikia užbaigti motinos
ašaras“.
Dijarbakyre virš pakylos buvo iškeltas milžiniškas plakatas su
užrašu „Demokratinis sprendimas, laisvę mūsų lyderiui Ocalanui“,
tūkstančiai žmonių laikė transparantus, skanduodami „Ir taikoj,
ir kare, būsime su tavimi, vade!“
„Naurūzo šviesulys liepsnoja taikai“, - skelbia antraštė
laikraštyje „Sabah“, kurioje kalbama apie šventinį ritualą, kai
jaunuoliai šokinėja per ugnį demonstruodami savo drąsą.
Įsisenėjusios Turkijos kurdų problemos sprendimas galėtų
įrašyti R. T. Erdogano vardą į istoriją, panašiai kaip vergijos
panaikinimas prieš šimtą metų įrašė į amerikiečių atmintį
Abrahamo Lincolno vardą, rašė turkų
dienraščio „Hurriyet Daily News“ vyriausiasis redaktorius Muratas
Yetkinas.
„Jeigu jis gali tai padaryti ir įtikinti žmones, kad politinis
kurdų problemos sprendimas vyksta, o konfliktas baigėsi, tada taip,
yra galimybė, kad Erdoganas gali būti Turkijos Lincolnas“, - vasario
mėnesį rašė jis.
Mainais už paliaubų paskelbimą 15 mln. Turkijos kurdų
bendruomenei turėtų būti suteiktos didesnės konstitucinės
teisės, iš kalėjimų turėtų būti paleisti tūkstančiai su
KDP siejamų kalinių, taip pat kurdų kovotojams turėtų būti
leista pasitraukti į šiaurinę Irako dalį.
Ugnies nutraukimas bus ir A. Ocalano įtakos PKK išbandymas po
daugelio metų, kai jis yra atkirstas nuo išorinio pasaulio.
Mažiausiai keturi ankstesni A. Ocalano bandymai nutraukti ugnį
įstrigo trūkstant pasitikėjimo tarp PKK ir jos nesutaikomos
priešininkės Ankaros. Kaskart žlugus ugnies nutraukimui, smurtas
suintensyvėdavo.
Paklaustas, ar naujasis taikos procesas bus sėkmingas, teisingumo
ministras Sadullah Erginas žurnalistams atsakė, kad
„garantijų nėra“. „Tačiau žinome, kas nutiks, jei nepavyks“, -
pridūrė jis.
Praėjusią savaitę pademonstruodama geros valios ženklą PKK
paleido aštuonis turkų belaisvius, kuriuos įkaitais laikė maždaug
dvejus metus. Sukilėlių judėjimas nori, kad būtų paleista
šimtai, jeigu ne tūkstančiai, žmonių, sulaikytų apkaltinus juos
ryšiais su PKK.
Valdant R. T. Erdoganui, kuris premjeras yra nuo 2002-ųjų, kurdų
mažumai pastaraisiais metais buvo suteikta daugiau kalbinių teisių,
įskaitant televizijos kanalo kurdų kalba įkūrimą, bet tolesnių
reformų buvo atsisakyta dėl nacionalistų nepasitenkinimo.
Tačiau atnaujintas taikos procesas sulaukė ir prieštaringų
vertinimų. Nacionalistų opozicijos lyderis Devletas Bahceli apkaltino R. T. Erdoganą „valstybės išdavimu“
ir „šalies išpardavimu prakeiktų banditų gaujai“.