O gal iš tiesų Šiaurės Korėja turi kuo pagąsdinti pasaulį? Politologas Tomas Janeliūnas ramina – jo manymu, karinga retorika, visų pirma, skirta ne pasauliui, o savo piliečiams, kad jie patikėtų savo ne itin rimtai atrodančiu vaduku.
- Ar tikrai Šiaurės Korėja galėtų smogti JAV, ar čia tik blefas?
- Pagal dabartines technines sąlygas jų raketos geriausiu atveju galėtų pasiekti Aliaskos teritoriją. Bet čia tik apytikriai teoriniai skaičiavimai.
Tų raketų patikimumas ir tikslumas irgi yra gana abejotinas. Dar reikia atsiminti, kad raketų kiekis, kuriuo disponuoja Šiaurės Korėja, yra nedidelis. Amerikiečių priešraketinės gynybos sistema greičiausiai galėtų gana nesunkiai susidoroti su tokiomis grėsmėmis.
Taigi, techniškai tai būtų sunkiai įmanoma. Politiškai – tai būtų absoliučiai neprasminga ir reikštų didžiulį viso pasaulio pasmerkimą. Be abejo, reakcija iš pačių amerikiečių būtų tokia, kad Šiaurės Korėjai ji būtų greičiausiai nepakeliama.
- Ko tuomet siekia Šiaurės Korėja, mojuodama savo butaforija, grasindama, paraduose demonstruodama plastmasines raketas?
- Tai noras viduje, šiaurės korėjiečiams parodyti tam tikrą lyderio ir vado ryžtingumą. Kim Jong-unui būtina stiprinti savo, kaip karinio vado, vaidmenį. Tokia agresyvi retorika, visų pirma, yra nukreipta į vidaus ir namų auditoriją.
Jokių kitų realių priemonių, išskyrus vidinę prievartą ir išorinį karinės agresijos demonstravimą, Šiaurės Korėjos lyderiai neturi. Tomis priemonėmis nuolat ir naudojamasi, bandant dar palaikyti žmonių ištikimybę partijai ir vadui. Tenka kuo toliau, tuo labiau didinti tą įtampą, griežtinti retoriką, net ne visada tiksliai suvokiant, kokią reakciją užsienyje tai gali sukelti.
- Ar yra valstybių, kurios iš viso šito gali turėti kokios nors naudos? Pavyzdžiui, Kinija?
- Ne, nemanau. Kinijai bet kuriuo atveju įtampa šitame regione nėra naudinga. Jeigu kiltų kokie nors rimti konfliktai, visas regionas būtų destabilizuotas, jūros keliai suvaržyti.
Tokiu atveju tikrai nukentėtų ir Kinijos ekonominiai interesai. Manau, kad nei Kinija, nei kas nors kitas nėra suinteresuotas šiuo metu didinti įtampą.
- Ar Šiaurės Korėja, bent jau teoriškai svarstant, galėtų pasaulyje rasti kokią nors sąjungininkę?
- Labai abejoju. Ypač turint galvoje, kad Šiaurės Korėja apskritai yra uždara, su labai nedaug kuo palaiko ryšius.
Tiesa, yra tam tikrų įtarimų, kad Iranas galbūt galėjo šiek tiek bendradarbiauti su Šiaurės Korėja branduolinių technologijų srityje. Nebent tokie nepastebėti ryšiai gali egzistuoti. Bet tai tikrai ne tos šalys, kurios net ir susivienijusios kažkokiam bendram tikslui galėtų mesti rimtą iššūkį amerikiečiams.
- Kaip rodo istorija – didžiojoje politikoje blefavimas pasiteisina ar dažniau nepasiteisina?
- Kad jis yra dažnai naudojamas – tai tiesa. Dažniausiai – siekiant pakeisti kokį nors priešininko veiksmą. Bet kur kas retesni atvejai, kai jis iš tikrųjų priverčia pakeisti poziciją. Net nelabai prisimenu atvejų, kada blefavimas pasiteisino.
