Seulas, kaip ir Niujorkas, nemiega. Žmonės čia dirba daug, o vakarais išgeria dar daugiau ryžių likerio.
Regis, miestiečiai tiesiog neturi laiko ir noro galvoti apie tai, kad Šiaurės Korėjos režimas panorėjęs jų gyvenimą neatpažįstamai pakeistų vos per keliolika minučių.
Vis dėlto ilgus metus tiesiog ignoravę dramatiškus komunistinio Pchenjano grasinimus, kai kurie pietų korėjiečiai jau neslepia, kad jaučiasi neramiai.
Dėl to kaltas visiškai neprognozuojamas, dar nė 30 metų greičiausiai nesulaukęs šiauriečių lyderis Kim Jong-unas ir iš jo lūpų sklindanti agresyviausia per pastaruosius du dešimtmečius retorika.
Atidžiai seka situaciją
Tūkstančiai Pietų Korėjos sostinės kavinių vis dar sausakimšos, iš parduotuvių vitrinų toliau sklinda tranki popmuzika. Seulas lyg ir toks kaip visada.
Bet pietų korėjiečiai nerimauja tyliai. Jų išmanieji telefonai nuolat vibruoja pranešdami apie naujausius Šiaurės Korėjos žingsnius – karo padėties paskelbimą, branduolinių reaktorių atnaujinimą, Seulo finansuojamo pramonės komplekso blokadą.
Baimė persimetusi ir į Pietų Korėjos akcijų biržą, kurios indeksas ketvirtadienį nukrito iki žemiausios ribos šiais metais.
„Gali būti karas, gali būti ir taika”, – nedrąsiai svarstė Šiaurės Korėjos studijas kremtantis 26 metų Joo Yang-yi, gaudantis visas žinias iš šiaurės.
Iki panikos – dar toli
Žinoma, su išgąsčiu ugningų Kim Jong-uno pareiškimų klausosi ne visi. Kai kurie pietų korėjiečiai įsitikinę, kad šiauriečių grasinimai tėra Pchenjano plano priversti Vakarus derėtis dalis.
Vis dėlto kiti baiminasi, kad Kim Jong-unas gali žengti per toli. Esą jaunajam Šiaurės Korėjos lyderiui reikia užsitikrinti karinio elito paramą, o tai lengviausia padaryti sukeliant tarptautinį konfliktą.
Toks nuomonių pasiskirstymas matomas ir apklausose.
Per pastaruosius du mėnesius pietų korėjiečių, kurių didžiausias rūpestis yra Šiaurės Korėja, padaugėjo trigubai.
Tiesa, taip manančiųjų – vos 26 proc. Kur kas daugiau korėjiečių galvoja ne apie Pchenjaną, o apie darbo vietų kūrimą.
Net ta visuomenė dalis, kuriai neramu dėl Šiaurės Korėjos veiksmų, toli gražu neskelbia panikos.
Pavyzdžiui, kai Šiaurės Korėja prieš 20 metų paskelbė siekianti pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, pietiečiai skubėjo apsirūpinti konservuotu maistu ir geriamuoju vandeniu.
Tačiau šiandien parduotuvių lentynos ir toliau lūžta nuo produktų.
Išmoko nebekreipti dėmesio
„Neturime kitos išeities, turime likti ramūs.
Juk kaip mes asmeniškai galėtume pasirengti atakai? Niekaip, – teigė Šiaurės Korėjos ekspertas Park Hyeong-jung’as. – Mažoje mūsų šalyje gyvena daugiau nei 10 mln. žmonių.
Įsivaizduokite, koks katastrofiškas chaosas kiltų, jei paskiri žmonės pradėtų gąsdintis dėl rytojaus.”
Analitiko teigimu, pietų korėjiečiai per pastaruosius dešimtmečius ilgainiui išmoko stojiškai reaguoti į grasinimus iš šiaurės. Be to, kad ir kokia ugnimi šiandien spjaudosi Pchenjanas, prieš 30–50 Šiaurės Korėja rengdavo ir realius išpuolius.
Demilitarizuotoje pasienio zonoje buvo sukapoti du JAV kariai, ne kartą kėsintasi į Pietų Korėjos prezidentus, 1987 metais buvo ore susprogdintas Pietų Korėjos keleivinis orlaivis su 115 žmonių.
Agresyviau Šiaurės Korėja elgėsi ir neseniai.
2010-ųjų lapkritį buvo apšaudyta Pietų Korėjos sala netoli sienos – tąkart žuvo du kariai ir du civiliai.
Įtampa pusiasalyje dar labiau išaugo
Vakar pranešta, kad Šiaurės Korėjoje ant mobiliųjų leidimo įrenginių buvo užkeltos ir objektuose netoli rytinės pakrantės paslėptos dvi vidutinio nuotolio raketos.
Tokia informacija pakurstė nuogąstavimus dėl raketų paleidimo artimiausiu metu, o kartu ir smarkaus įtampos padidėjimo.
Naujienų agentūra „Yonhap”, cituodama Pietų Korėjos vyriausybės aukšto rango pareigūną, pranešė, kad Šiaurės Korėja šios savaitės pradžioje dvi vidutinio nuotolio raketas „Musudan” traukiniu pervežė į rytinę pakrantę ir užkėlė jas ant transporto priemonių, aprūpintų raketų leidimo įrenginiais.
Bet kokiam raketos paleidimui užfiksuoti buvo dislokuoti du Pietų Korėjos eskadriniai minininkai „Aegis” su moderniomis radiolokatorių sistemomis. Vienas – prie rytinės, o kitas – prie vakarinės pakrantės.
„Jeigu Šiaurės Korėja paleis raketą, mes suseksime jos trajektoriją”, – tikino pareigūnas.
Šiaurės Korėja, įsiutusi dėl naujų Jungtinių Tautų sankcijų ir Pietų Korėjos bei JAV bendrų karinių pratybų, pastarosiomis savaitėmis pažėrė virtinę apokaliptinių grasinimų branduoliniu karu.
„Musudan” niekada nebuvo išbandyta, bet manoma, kad jos nuotolis yra maždaug 3 tūkst. kilometrų.
Nuotolį su nedidele naudingąja apkrova teoriškai galima padidinti iki 4 tūkst. kilometrų. Toks spindulys apima Pietų Korėją, Japoniją ir – galbūt – JAV karines bazes Ramiojo vandenyno saloje Guame.
