Grįždamas iš BRICS šalių (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika) susitikimo V.Putinas praėjusią savaitę namo vežėsi staigmeną, nematytą nuo šaltojo karo laikų.
Kaip vėliau parašė vienas žurnalistų, „skrisdamas iš tolimojo Pietų Afrikos Respublikos miesto Durbano valstybės vadovas pramogavo ne kryžiažodžius spręsdamas, o įniko į nedidelio kariūkščio žaidimą”.
Beje, žaidimas buvo masiškas – dalyvavo daugiau nei 7 tūkstančiai kariškių.
Įsakius vyriausiajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadui į jūrą išplaukė trys dešimtys Juodosios jūros laivyno laivų, tarp jų desantiniai laivai su sausumos brigados daliniais.
Iš viršaus karinius mokymus pridengė fronto bombonešiai Su-24 iš Gvardeisko (Krymas) aerodromo, taip pat sraigtasparniai Ka-27 iš Kačos, Sevastopolio oro bazės.
Ant žemės dulkes kėlė apie 250 šarvuočių, iš jų 80 buvo permesti 450 kilometrų iš Rostovo prie Dono.
Į Juodosios jūros regiono poligonus iš Rusijos centrinės dalies taip pat buvo permestos oro desantinių pajėgų dalys.
Kelias paras iš eilės desantininkai buvo be miego – jie nežinojo, ar juos meta į pratybas, ar į tikrą mūšį. Tokių staigių, neplanuotų manevrų tikslas buvo paslaptis, o tai sukėlė nerimą Rusijos kaimynėms.
Technika kelyje negedo?
„O kiek mašinų liko žygyje? Tik sąžiningai”, – prieš kameras lyg visai netyčia paklausė V.Putinas, kuris atskrido manevrams įpusėjus.
Pašaipa veide su aiškia užuomina – dar nuo sovietinių laikų tapo įprasta, kad dalis rusiškos technikos, kurią per propagandines laidas išsijuosę giria Kremliaus ruporai, sugenda.
Nereikia nei kovos, nei ekstremalių sąlygų – tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai tiesiog sustoja pakelėje ir nejuda iš vietos. „Analogų pasaulyje neturinčiai” technikai, kuri atmestinai prižiūrima ir remontuojama nekokybiškomis, atsainiai pagamintomis atsarginėmis dalimis, neįsakysi.
Bet šį kartą kariškiai, regis, turėjo kuo pasigirti. Į klausimą, kiek technikos vienetų prarasta žygio metu, Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas išdidžiai atsakė: „Nė vieno.”
Taigi arba generolas prieš kameras ir V.Putino veidą pagražino skaičius, arba Rusijos ginkluotosiose pajėgose – nematyta pažanga.
Suprantama, skeptikų netrūko, jie teigė, kad staiga prikelti kariškių ir po gūdžios, vis dar nepasitraukusios žiemos užvesti ir sėkmingai nugabenti visų šarvuočių tiesiog neįmanoma.
Vadinasi, buvo pusiau slaptas pasirengimas, apie kurį buvo tylima – kaip senais gūdžiais sovietiniais laikais, kai sovietinė armija privalėjo per 72 valandas būti visiškai mobilizuota ir pasiruošusi „vaduoti kapitalistų engiamą darbo liaudį Vakarų Europoje”. Bet rusų pareigūnai apsimetė nieko nežiną ir toliau vaidino spektaklį.
Netikėtumų laukė bent savaitę
„Didelis skirtumas ruoštis mokymams 2–3 mėnesius ar vidury nakties atsikelti ir atlikti 500 kilometrų žygį, arba skristi 2,5 tūkstančio kilometrų, arba, kaip laivai iš Sevastopolio, plaukti parą”, – rimtu veidu aiškino Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Ministras, kaip plačiai teigiama skubiai paviešintame Gynybos ministerijos pranešime, buvo pažadintas pavojų keliančio signalo 4 val. ryto ir buvo perskaitytas įsakymas. Kaip ir eiliniams kariams.
Bet po kelių dienų paaiškėjo, kad karinės pratybos anaiptol nebuvo netikėtos. Mat Ukrainos valdžia prasitarė buvusi įspėta prieš savaitę iki „pavojaus signalo”. O svarbiausių Rusijos informacijos agentūrų reporterius Kremlius nors ir laikė nežinioje, bet surinko per parą.
Novorosijsko ir Sevastopolio gyventojai pasakojo, kad sraigtasparniai virš jų pradėjo sukti ratus savaite anksčiau. Tvarką kariniuose daliniuose darė jau nuo kovo vidurio.
Apie karinių pratybų „netikėtumą” galima pateikti ir daugiau faktų.
Generaliniame štabe kalbama, kad prieš pusantro mėnesio pajėgoms, dislokuotoms centriniuose Rusijos regionuose, jau buvo surengtas panašus patikrinimas – tikrų tikriausias.
Ir tuomet rezultatai pasirodė graudūs – technika vėlavo, skirtingų dalinių vadai siuto negalėdami susikalbėti tarpusavyje, o apie netvarką buvo raportuota V.Putinui.
Kalbama, kad S.Šoigu iškeltas ultimatumas – įvesti tvarką arba lėks galvos.
Įsakymas, regis, ne tik įvykdytas – panašių netikėtumų galima sulaukti ir ateityje, mat nuspręsta tokius mokymus rengti reguliariai. Tik kyla klausimas, kodėl?
Signalas – Rusijos kaimynėms
Dabartines karines pratybas Juodosios jūros regione Rusija surengė iš anksto neinformavusi NATO – tai būtina tais atvejais, kai dalyvauja daugiau nei 13 tūkstančių karinio personalo atstovų.
Tiesa, NATO protestų nebuvo, mat Aljansas stengiasi laikytis diplomatinės retorikos svarbios sąjungininkės – Rusijos atžvilgiu. Vis dėlto NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbou, beje, buvęs JAV ambasadorius Maskvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad „būtų naudinga garantuoti mūsų santykių prognozę, maksimalų skaidrumo lygį”.
Ukrainos valdžia taip pat oficialiai nepareiškė jokių pretenzijų. O štai autoritetingas ukrainiečių politologas Vitalijus Kulikas pastebėjo ir kai kurių sutapimų.
„Karinės pratybos Juodojoje jūroje pagal laiką sutapo su gruzinų ir NATO mokymais „Agile Spirit 2013”.
Be to, V.Putinui buvo reikalinga parodomoji akcija ir stiprinant savo pozicijas BRICS klube.
Akivaizdu, kad Maskva priminė savo karinės galios egzistavimą, nuleido garą kai kuriems radikaliai nusiteikusiems veikėjams Gruzijoje, Turkijoje, Rumunijoje ir, neatmetu galimybės, Azerbaidžane”, – teigė ekspertas.
Praeities įvykių šešėliai
Būtent Gruzija turi ko nerimauti. Ji dar puikiai prisimena, kuo baigėsi 2008 metais aktyviai vykdytos panašaus masto Rusijos karinės pratybos pasienyje, – 5 dienų karu, kuris Tbilisiui buvo pražūtingas.
Tų metų pavasarį ir vasarą Rusija taip pat rengė pratybas, kurių scenarijus oficialiai pristatytas kaip „antiteroristiniai mokymai”. Galimybė greitai permesti pajėgas iš vieno taško į kitą tapo Rusijos koziriu 2008-ųjų rugpjūčio kare su Gruzija.
O ir dabar Tbilisio padėtis – nekokia. Viena vertus, Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama vyriausybė mėgina atkurti su Maskva dalykinius santykius.
Kita vertus, pagrindine grėsme laiko rusų karines bazes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje ir nepripažįsta šių šalių nepriklausomybės.
Gruzijos užsienio reikalų ministerija išsakė „didelį susirūpinimą” dėl karinių pratybų Juodojoje jūroje. Ji pareiškė, kad, „atsižvelgiant į jų mastą, jos negali būti vertinamos kaip proporcingas reagavimas į laukiamas grėsmes”. Kai rusų laivai sugrįžo į bazes, Tbilisis su palengvėjimu atsiduso.
Bet Rusijos generalinis štabas žada tokius manevrus Pietų apygardoje rengti dažniau – esą atsižvelgdamas į artėjančią 2014 metų žiemos olimpiadą. Gali būti, kad kartu generolai primena Gruzijai ankstesnius Michailo Saakašvilio pažadus sužlugdyti olimpiadą Sočyje.
Tiesa, oficialiai gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas pareiškė ką kita: mokymai Pietų apygardoje stiprina karinio jūrų laivyno kovinę parengtį, kuria „suinteresuotos visos pakrantės valstybės”.
„Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasmerkė amerikiečių ir gruzinų mokymus „Agile Spirit 2013”.
Maskvos nuomone, bet kokia užsienio karinė pagalba Tbilisiui, kad ir kokie būtų pateikiami jos motyvai, komplikuoja taikos ir stabilumo stiprinimo regione perspektyvas”, – priminė karinis analitikas, vyriausiasis žurnalo „Ježednevnyj žurnal” redaktorius Aleksandras Golcas.
Vis dėlto, anot eksperto, negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad pratybose, kurios „komplikuoja taikos stiprinimą”, dalyvauja septynis kartus mažiau kariškių nei rusų manevruose”.
Nepraslydo pro akis ir pratybų scenarijų skirtumai – gruzinai kartu su JAV jūrų pėstininkais treniravosi atlikti tipiškas užduotis taikos palaikymo misijose – tobulino patruliavimo, konvojaus apsaugos, paieškos ir gelbėjimo veiksmus.
Tuo metu Rusijos desantininkai ir šarvuočiai užiminėjo teritoriją. Kieno? Tariamas priešininkas taip ir nebuvo įvardytas, bet pagal rusų karių nukeliautus maršrutus nesunku suprasti, kad signalą Kremlius pirmiausia pasiuntė savo kaimynams.
