Bostone pirmą kartą apsilankęs dar 2002 metais, V. Jurkūnas jau tuomet suprato, kad Bostono maratonas – didelis įvykis šalyje. Bėgimas turi gilias tradicijas, jo istorija siejama su Jungtinėse Valstijose vykusia revoliucija. Šiųmetiniame maratone dalyvavo per 27 tūkst. bėgikų.
„Maratone dalyvauja daugybė pagyvenusių žmonių, jaunų gražuolių, o už dalyvavimą, jei jame nesiekia aukštų rezultatų, dalyviai turi ir susimokėti“, – pasakojo vyras.
Maratonas pasižymi ne tik įspūdingu dalyvių, bet ir žiūrovų skaičiumi. Į renginį žiūrovai susirenka iš visų Bostono apylinkių.
„Mes maratoną žiūrėjome tolėliau nuo centro. Apie trečią valandą sėdome į metro ir pajudėjome namų link, tačiau tik įvažiavus į tunelį metro buvo sustabdytas, o mes – išlaipinti. Pamaniau, kad tai susiję su maratonu, bet negalvojau, kad atsitiko toks šiurpus dalykas“, – pasakojo dailininkas.
Išėjęs iš tunelio vyras pamatė tuščias gatves ir policininkus, raginančius žmones trauktis, civiliams neleista judėti į priekį – liepta sukti į kairę arba dešinę, skirstytis. Tolėliau driekėsi dūmai, ausyse spengė automobilių sirenos – lėkė gaisrinės, greitosios. Aplinkui buvo didelis bruzdesys.
„Manau, kad sprogimai buvo įvykę pieš pusvalandį, kadangi dar nebuvo aptvarų, tik policininkai, išskėtę rankas į šalis, ragino visus eiti į kairę arba dešinę“, – įvykius Bostone prisiminė vyras.
V. Jurkūno pasakojimu, banke dirbantis jo sūnus ir marti, dirbanti ligoninėje, negalėjo jam prisiskambinti. Vėliau paaiškėjo, kad policija ėmėsi saugumo priemonių: „Spėjama, kad ryšys buvo blokuotas, nes norėta apsaugoti žmones nuo galimų kitų išpuolių. Mano vaikams plaukai šiaušėsi, nes jie apie mus nieko nežinojo.“
Sūnus norėjo atvažiuoti paimti tėvą ir vaikus, tačiau sužinojo, kad automobilių eismas ribojamas didžiuliu spinduliu. Minia buvo nekontroliuojama, spūstys ir žmonių grūstys – pavojingai didelės. „Reikėjo saugoti anūkus, kad nesutryptų“, – apie amerikiečius, mėginančius išsivaduoti iš košmaro, pasakojo vyras.
Pasak Vytauto, nuvykę pas marčią į ligoninę jie su sūnumi išvydo lauke išsirikiavusį ligoninės personalą, laukiantį sužeistųjų.
„Prie ligoninės stovėjo paklaikę ir išsigandę žmonės, mėginantys susisiekti su savo artimaisiais ir giminaičiais. Mačiau daug apsikabinusių ir verkiančių žmonių“, – dramatiškas akimirkas Bostone prisiminė vyras, kurio istorija Bostono maratone baigėsi laimingai.
