JAV Tėvynės saugumo departamentas yra paruošęs instrukciją, kuri nors ir skirta amerikiečiams, yra pakankamai universali, tad tiktų ir lietuviams. Taigi, ką daryti per savadarbio sprogstamojo užtaiso (SSU) ataką?
Pirmiausia, žinoma, daugelis nelaimių neįvyksta vien todėl, kad taikoma prevencija. Tad SSU panaudojimui galima užkirsti kelią dar pradinėje fazėje. Daugelį sprogmenims gaminti skirtų produktų galima nesudėtingai įsigyti ūkinių prekių parduotuvėse.
Įtarimus gali sukelti ne tik didelius kiekius trąšų įsigijęs kaimynas iš penkto aukšto, kuris niekada gyvenime nėra dirbęs žemės, o pastaruoju metu elgiasi keistai, neįprastai, atrodo nervingas, o už pirkinius atsiskaito grynaisiais.
Dingus pavojingoms cheminėms medžiagoms iš jūsų balkono taip pat nederėtų likti abejingiems – abiem atvejais galima bent jau pagalvoti, ar nevertėtų pranešti policijai. Sunku pačiam nuspręsti, ar įtarimai yra pagrįsti, juolab, kad policija ir taip sulaukia nemažai skambučių iš žmonių, kuriems vaidenasi naktimis baldus stumdantys ir su ateiviais susimokę kaimynai.
Tačiau pastebėjus keistą elgesį verčiau pasikliauti savo instinktais ir apie jį pranešti, nesitikėti, kad tai padarys kiti. Oro uostuose, traukinių ir autobusų stotyse perspėjimai apie pastebėtus įtartinus paketus skamba ne veltui.
Lygiai taip pat klysta tie, kurie mano, kad darbo saugos taisyklės ar avarinių išėjimų brėžiniai tėra bevertis popieriaus eikvojimas – ekstremaliais atvejais žinojimas, kur yra atsarginis išėjimas, gali išgelbėti gyvybę.
Taip pat pravartu žinoti ne vieną kelią, kaip atvykti namo ir savo telefonus laikyti pakrautus arba turėti pigius atsarginius telefonus. Dar prieš įvykstant dideliam išpuoliui netgi pravartu iš anksto numatyti sutartą kontakto vietą, kurioje galite būti pasiekiamas artimiesiems.
Žinojimas, kur yra artimiausia ligoninė, yra svarbus, o namuose turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, maisto atsargų, baterijų, žibintuvėlį ir radijo aparatą yra dar geriau. O štai pirmosios pagalbos kursai ne tik dar niekam nepakenkė, bet ir yra dar geresnė priemonė, ypač jei aplinkui nėra medicininę pagalbą galinčio suteikti žmogaus.
Suprantama, visos šios priemonės gali pasirodyti bevertės per patį išpuolį. Kai netikėtai maratone, koncerte, prekybos centre, traukinyje ar tiesiog masinio susibūrimo vietoje netoliese sprogsta bomba, pirmiausia daugelis žmonių pajunta šoką. Tam pasiruošti be specialaus pasirengimo nelengva. Tačiau iš anksto žinant, ką daryti, tokiu atveju gali išgelbėti gyvybę.
Jei išpuolis įvykdomas uždarose patalpose, patartina nedelsiant ieškoti priedangos, kad ir stalo ir ten išbūti bent minutę – taip galima apsisaugoti nuo nuolaužų ar pakartotinų sprogimų.
Suprantama, būna išimčių, pavyzdžiui, jei kyla gaisras. Per jį būtina kuo greičiau ieškoti išėjimo – žmogaus organizmui gaisro metu dažniausiai pavojų kelia ne pati liepsna, o smalkės. Per sprogimą šokas vieniems žmonėms gali tapti stabdžiu, kitus paskatinti veikti.
Svarbu pasirinkti prioritetus – bėgant iš pastato negalvoti apie tai, ar nevertėjo pasiimti asmeninių daiktų iš stalčiaus arba paskambinti artimiesiems. Būtent taip kartais elgiasi žmonės.
Manymas, kad spės greičiau nuvažiuoti liftu, o ne nulipti laiptais, taip pat gali kainuoti gyvybę per išpuolį. Dar neištrūkus iš pavojaus zonos patartina tausoti telefono bateriją, o nepavykstant prisiskambinti nekelti panikos – dėl daugybės skambučių telefono ryšys dažnai sutrinka, bet tik kuriam laikui.
Įstrigus patalpose ir užuodžiant dūmų kvapą patartina turėti burnos apdangalą ir nešūkauti veltui – į plaučius patekusios dulkės, smalkės ir kitos kenksmingos medžiagos gali sutrikdyti kvėpavimą. Verčiau dėmesį stengtis atkreipti šviesomis arba beldimu.
Esant netoli išpuolio vietos verčiau vengti patenkinti savo smalsumą ir eiti iš arčiau pažiūrėti, kas įvyko, nebent galite kuo nors padėti sužeistiesiems. Kitu atveju tik trukdysite gelbėtojams, kurių paliepimų privalu klausytis – didelė tikimybė, kad jie yra geriau išmokyti reaguoti į ekstremalias situacijas.
Įvykus sprogimui viešojo transporto priemonėje, jei ši neužsidegė ar nekyla kitas akivaizdus pavojus gyvybei, verčiau likti vietoje ir laukti gelbėtojų. Bandydami ištrūkti patys galite susižeisti, o būdami šoko būsenos nepastebėti savo galimai pavojingų sužeidimų.
Atsidūrę sprogimo zonoje, jei tik galite, padėkite sužeistiesiems. Nežinant, kaip tai padaryti saugiai, jų verčiau nejudinti, ypač jei įtariami kaulų lūžiai ar vidinis kraujavimas.
Tačiau atviras žaizdas patartina kuo greičiau užspausti ir pamėginti sustabdyti kraujavimą – nemažai SSU sužalotų žmonių miršta būtent nukraujavę.
Fotografijos ir filmavimo mėgėjai bus daug naudingesni, jei padės sužeistiesiems arba pasitrauks iš kelio gelbėtojams. Tačiau prieš sprogimą jų nufilmuota medžiaga gali būti ypač vertinga tyrėjams, siekiantiems išsiaiškinti išpuolio detales, todėl tokią medžiagą svarbu nedelsiant perduoti pareigūnams.
