„Mes pradedame nagrinėti planą sukurti čia karinę Rusijos aviacijos bazę su naikintuvais“, - sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, susitikęs su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.
„Vėliau mes ketiname toliau nagrinėti klausimus, kurių reikia imtis mūsų kolegų ir brolių baltarusių gynybiniams pajėgumams stiprinti“, - pažymėjo jis.
Bazė turėtų būti atidaryta 2015 metais, bet pirmieji naikintuvai Baltarusijoje pasirodys jau šiemet, nurodęs S. Šoigu.
„Tikimės, kad 2015 metais čia pasirodys aviacijos pulkas. 2013 metais mes sukursime čia aviacijos komendantūrą ir dislokuosime pirmąją budinčiąją kovinių naikintuvų grandį“, - pažymėjo jis.
Pasak jo, pagal ankstesnį susitarimą, Rusija kitais metais dislokuos Baltarusijoje keturias zenitinių raketų S-300 baterijas.
„Jau 2014 metais, pagal jūsų (A. Lukašenkos. - Red.) susitarimą su Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu, mes dislokuosime keturis S-300 dvizionus oro erdvės gynybai“, - sakė S. Šoigu.
Kartu su Kazachstanu Rusija ir Baltarusija yra sutarusios kurti Eurazijos ekonominę sąjungą, ES pavyzdžio projektą, kurį aktyviai propagavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas suburti buvusias sovietines valstybes.
Maskva ir Minskas rugsėjį Baltarusijoje rengs bendras karines pratybas.
Su Lenkija, Lietuva ir Latvija sieną turinti Baltarusija, valdant A. Lukašenkai, vis labiau izoliuojasi nuo Vakarų ir kivirčijasi su Europos Sąjunga dėl žmogaus teisių padėties.
J. Olekas: „Rusijos karinė bazė Baltarusijoje - viena iš valstybių integracijos formų“ Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad Rusijos karinės bazės steigimas Baltarusijoje būtų viena iš dviejų valstybių integracijos formų, ir nesureikšmina tokio žingsnio poveikio regioniniam saugumui. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai antradienį paskelbė, kad Maskva ir Minskas sutarė, jog Baltarusijoje iki 2015 metų bus atidaryta karinių oro pajėgų bazė. „Mes kurį laiką matome bendradarbiavimą tarp Baltarusijos ir Rusijos ir, matyt, vėl atėjo toks laikas, kada ta integracija, ypatingai gynybos srityje, tarp šių valstybių didėja. Viena iš jos formų yra bazių steigimas Baltarusijos teritorijoje“, - šią žinią komentavo J. Olekas. „Mes Rusiją turime kaimynystėje vakaruose, Karaliaučiaus srityje, ir nemažą sieną su ja“, - teigė ministras, paklaustas, ar tokios bazės steigimas nedidins įtampos regione ir nekels grėsmės Lietuvai. Jis pažymėjo, kad Rusijos svoris Baltarusijos politikoje didėja. „Dėl savarankiškumo, manau, jog labai priklauso, kokia forma tai yra įteisinama. Bet manau, kad finansinė priklausomybė, kiti dalykai Rusijos svorį Baltarusijos politikoje padidins“, - sakė J. Olekas, atsakydamas į klausimą, ar dėl tokios bazės steigimo nemažės Baltarusijos karinis savarankiškumas.
Tikina, kad „Zapad -2013“ niekam negrasina
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad šiemet numatomos bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad -2013“ (Vakarai - 2013) yra grynai gynybinio pobūdžio ir jos nėra nukreiptos prieš jokią trečiąja šalį.
„Nesuprantu, kodėl Vakarai taip neramiai reaguoja į įprastas mūsų pratybas. Juk jos ne pirmą kartą rengiamos, jos net nėra gynybinio pobūdžio; mes tik mėginame prisitrinti vienas prie kito ten, kur reikia; mes tikriname sistemą, kuri seniai suderinta“, - pažymėjo jis antradienį susitikęs su Rusijos gynybos ministru S. Šoigu.
„Tačiau ji, jokiu būdu, nėra nukreipta nei prieš lenkus, nei prieš pribaltus, nei prieš NATO apskritai“, - pabrėžė Baltarusijos prezidentas.
„Tačiau jie (NATO) turi suprasti - jei jie pamėgins kaip nors į mūsų pusę pažiūrėti negerai, tai mes taip pat reaguosime“, - perspėjo jis.
„Mes niekada nesakėme, kad mūsų ginkluotosios pajėgos laikosi kažkokios puolamosios pozicijos, mes stengiamės parengti savo ginkluotąsias pajėgas mūsų tėvynės, mūsų bendrų interesų gynybai“, - sakė A. Lukašenka.
„Žemės mums pakanka, mes į svetimą nepretenduojame, bet ir savo neatiduosime“, - dar pridūrė jis.
