Bostone įvykdytas teroro aktas – puiki priemonė Rusijai siekti savo politinių tikslų. Tai antradienį pademonstravo pats Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris dalyvavo Rusijos-NATO tarybos posėdyje Briuselyje.
Savo spaudos konferenciją Rusijos ir tarptautinei žiniasklaidai S. Lavrovas ir pradėjo būtent nuo teroro akto Bostone. Mat jis pradėjo vardinti „vis aštrėjančius saugumo klausimus“, kuriuos esą svarstė su NATO atstovais ir tokiu pirmuoju klausimu paskelbė kovą su tarptautiniu terorizmu.
Pasak S. Lavrovo, tragedija Bostone esą dar kartą įrodė, kad „teroristinis internacionalas“ labai platus iri stiprus, todėl kovai su juo visos valstybės turi vienyti pajėgas.
Taktika – sena
Paskelbti tai, jog už čečėnų kilmės jaunuolių nugarų esą stovi „teroristinis internacionalas“ S. Lavrovui netrukdė tai, jog kol kas net pačių JAV valdžia skelbia neturinti aiškesnės informacijos nei apie galimus išpuolio motyvus, nei apie tai, ar jį įvykdę asmenys veikė vieni, nei apie jų galimas sąsajas su Šiaurės Kaukaze veikiančiomis grupuotėmis. Pastarųjų lyderiai, teroro aktą Bostone įvykdžiusių jaunuolių šeimos nariai ir net rusų marionetinė Čečėnijos valdžia tikina, jog tokių sąsajų nebuvo.
Tačiau jau kone iš karto po to, kai paaiškėjo, kad šį teroro aktą įvykdė čečėnų kilmės asmenys, buvo galima prognozuoti, jog Kremlius sieks pateikti jį kaip savo veiksmų ir politikos Čečėnijoje ir visame Šiaurės Kaukaze pateisinimą.
Juk Rusija nuo pačios antrojo Čečėnijos karo pradžios skelbė, jog ji čia kovoja su „tarptautiniu terorizmu“, tad Vakarų valstybės turi ją besąlygiškai remti, pritarti bet kokiems Maskvos veiksmams ir šiukštu jos nekritikuoti.
Tad tai, kad pats Rusijos užsienio reikalų ministras savo iniciatyva specialiai paminėjo Bostono teroro aktą, kaip įrodymą, jog NATO ir Rusija toliau turi itin vieningai kovoti su tarptautiniu terorizmu, tik patvirtino prognozes, jog Kremlius stengsis išnaudoti šį didžiulį rezonansą sukėlusį įvykį savo politiniams tikslams.
Aljansui – tik kritika
Tik po to S. Lavrovas paminėjo Afganistaną ir kitas karščiausias problemas, kurios buvo svarstomos NATO-Rusijos tarybos posėdyje.
Štai tuomet Rusijos URM vadovo tonas pasikeitė ir jis pradėjo kritikuoti NATO ir Vakarų valstybes, kad šios esą „neįsiklauso“ į daugelį neva labai konkrečių ir konstruktyvių bendradarbiavimo pasiūlymų, kuriuos esą nuolatos labai draugiškai nusiteikusi Rusija.
Pavyzdžiui, S. Lavrovas net pareiškė, jog NATO neklauso Rusijos pasiūlymų, kaip kuo efektyviau kovoti su Afganistane tebeklestinčiu narkotikų bizniu ir eksportu į kitas šalis.
Tiesa, prieš pat S. Lavrovo spaudos konferenciją NATO išplatino oficialų pareiškimą, kuriame džiaugiamasi, jog taryboje nuspręsta „išplėsti“ NATO ir Rusijos bendradarbiavimą Afganistane. Tačiau realus šio „išplėtimo“ turinys – ne itin didelis. Tai reiškia, jog rusai tiesiog toliau padės mokyti afganus naudotis sovietine aviatechnika.
Tačiau bene smarkiausiai NATO S. Lavrovas išplakė atsakydamas į klausimą, ar taryboje pavyko suartinti pozicijas Sirijos klausimu.
Diktatoriaus Basharo al-Assado režimą nuolatos atkakliai ginančios bei bet kokius griežtesnius politinius žingsnius nuolat blokuojančios Rusijos URM vadovas pareiškė, jog tai patys Vakarai „kursto“ karą ir žudynes Sirijoje.
Neįvardydamas konkrečių šalių S. Lavrovas jas tik pavadino „agresyvia ir kraugeriška tarptautinės bendruomenės mažuma“. Pasak S. Lavrovo, būtent ši „mažuma“ stengiasi blokuoti bet kokį „politinį“ Sirijos problemų sprendimą – sukilėlių bei režimo derybas. Esą vos tik kokie nors Sirijos opozicijos veikėjai mėgina pradėti derybas arba tiesiog ima ieškoti kontaktų su režimu, jie tuojau pat „nušalinami“.
Taigi, esą tie neįvardyti „kraugeriai“ tiesiog nori, kad toliau vyktų „karas iki pergalės“, užuot padėję ieškoti „politinių sprendimų“. „Taip vadinamos ir labai nevienalytės opozicijos pusėje kovoja teroristai, kuriuos tokiais oficialiai net yra paskelbusios JAV. Štai kas yra tų karo šalininkų sąjungininkai Sirijoje“, - aiškino S. Lavrovas.
Nori tik kaišioti pagalius į ratus?
Tuo tarpu NATO atstovai teigia, jog visiškai nepritaria Rusijos reikalavimams, kad opozicija ir Vakarai sėstų prie derybų stalo su Basharu al-Assadu ir neįsivaizduoja Sirijos ateities su šiuo veikėju bet kokiame politiniame vaidmenyje.
Tą patį savo spaudos konferencijoje pareiškė ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Jis kartojo, kad B. al-Assadas „turi pasitraukti“ ir tik tuomet galės prasidėti „politinis procesas“ Sirijoje.
Beje, J. Kerry pareiškė, jog JAV specialiosios tarnybos dabar dirba su Rusijos saugumu, stengdamosis išsiaiškinti galimas Bostono sprogdintojų sąsajas su Šiaurės Kaukazo kovotojais.
Tuo tarpu kiti NATO atstovai teigia, jog aljansas neturi aiškaus plano, ką daryti dabar aštriausiu – Sirijos klausimu. Apie karinę intervenciją į šią šalį esą net negalvojama, kadangi situacija joje – itin sudėtinga ir nenuspėjama.
O S. Lavrovas kritiką NATO ir Vakarams žėrė ir paklaustas apie situaciją Libijoje, kurią šiandien sukrėtė teroro išpuolis prieš Prancūzijos ambasadą. „Tikiuosi, kad to klausiate ne tik manęs, bet ir tų, kurie ten įvykdė demokratinę revoliuciją“, - ironizavo Rusijos politikas.
Daug šnekų bei iš Kremliaus sklindančios kritikos bei priekaištų, tačiau mažai apčiuopiamų darbų ir konkrečių rezultatų – tai apskritai galima laikyti NATO-Rusijos tarybos veiklos esme. Bent taip lrytui.lt tvirtino Lietuvos diplomatai, kurie vakar dalyvavo ir kartu su šios tarybos posėdžiu NATO būstinėje vykusiame aljanso valstybių-narių užsienio reikalų ministrų susitikime.
Klausiami, kaip vertina kalbas, jog dabar Rusijos ir NATO santykiai esą ir vėl atšyla ir juos net aplankė „pavasaris“, aukšti Lietuvos diplomatai tik traukė pečiais.
„Nėra jokių pavasarių ar vasarų – iš esmės visuomet tas pats. Tiesiog NATO sugaišta daugybę laiko įvairių problemų, kurias nuolatos kelia Rusija, aiškinimuisi, ir tiek. Jokio noro realiai bendradarbiauti, kartu vykdyti kažką reikšmingo, ar, suprantama, ir prisijungti prie aljanso, nėra.
Vienintelis dalykas, ką stengiamasi daryti – taip pat ir šioje taryboje – į NATO ratus kaišioti kuo daugiau įvairių pagalių, kiek įmanoma labiau trukdyti sprendimų priėmimo procesus, žodžiu, iš šalies, kiek įmanoma labiau vilkinti aljanso darbą. Tačiau, žinoma, sėdėti ir kalbėtis apie nieką vis dėlto geriau, nei apskritai nesikalbėti“, - sakė vienas aukštas Lietuvos diplomatas.
Provokacijos – lyg per Šaltąjį karą
Tiesa, pats S. Lavrovas pareiškė, kad tokios struktūros, kaip Rusijos-NATO tarybas „potencialas tikrai yra didelis“.
Tačiau čia pat jis paskelbė, jog svarbiausia – kuo didesnis „pasitikėjimas“ ir „lygiavertiškumas“, o NATO esą ne itin tų principų paiso. Pasak S. Lavrovo, Rusija siūlo išplėsti ir sustiprinti šį bendradarbiavimą, suteikti jam griežtesnę teisinę formą bei pobūdį, tačiau NATO į tai „neatsiliepia“.
S. Lavrovo pareiškimai apie „atvirumą“ gana ironiškai atrodo šiomis dienomis NATO nepriklausančią, tačiau tampriai su aljansu bendradarbiaujančią Švedija supurčiusio skandalo fone. Paaiškėjo, jog maždaug prieš metus Rusijos kariniai lėktuvai imitavo Stokholmo antpuolį, tačiau pačių švedų karinės pajėgos į tai nesureagavo. Tad rusų lėktuvų palydėti atgal turėjo iš Lietuvos atskridę NATO lėktuvai.
NATO užsienio reikalų ministrų susitikime vakar dalyvavęs Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius nesureikšmino šio įvykio. „Tai – įprasta praktika. Taip jie tikrina, kaip kita pusė pasirengusi, kaip reaguoja, per kiek laiko tai daro ir kitus tokio pobūdžio dalykus“, - sakė L.Linkevičius apie šį rusų išpuolį.
