„Mes smerkiame cheminius ginklus“, - diplomatijos vadovas Ali Akbaras Salehi sakė duodamas interviu Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“, kuris bus visas paskelbtas sekmadienį.
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, jog esama „tvirtų įrodymų“, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas naudojo cheminius ginklus prieš sukilėlių pajėgas.
Iranas, kuris yra tvirtas Damasko sąjungininkas, pats yra tapęs cheminių ginklų auka per konfliktą su Iraku praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje, pažymėjo A. A. Salehi.
Tačiau kai jis buvo primygtinai paklaustas, ar Iranas išsižadėtų savo sąjungininko, jeigu būtų nustatyta, kad B.al Assado režimas naudojo tokius ginklus, ministras atsakė aptakiai.
Teheranas „kategoriškai nusistatęs prieš bet kokius masinio naikinimo ginklus“, - sakė jis.
Iranas šiuo metu kritikuojamas dėl savo branduolinės programos, kurios tikslas, kaip įtaria Vakarų šalys, yra atominių ginklų gamyba.
Tiek Damasko režimas, tiek Sirijos sukilėliai yra įtariami panaudoję cheminius ginklus, tačiau Vašingtonas ir Jungtinės Tautos (JT) tvirtina, jog kol kas dar neturima nepaneigiamų įrodymų.
Baiminantis, kad tas jau trečius metus vykstantis pilietinis karas gali tapti dar labiau pragaištingas, buvo suintensyvinti diplomatiniai veiksmai: Rusija ir Jungtinės Valstijos praeitą savaitę atnaujino bendras pastangas, ieškant sprendinio tai krizei.
A. A. Salehi sakė „Der Spiegel“, kad jo šalis nori dalyvauti tarptautinėje konferencijoje dėl Sirijos, kurią pasiūlė surengti JAV ir Rusija. Toks susitikimas galėtų įvykti vėliau šį mėnesį.
Iranas galėtų „surengti derybas tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos“, nurodė jis. Šis Irano diplomatijos vadovo pareiškimas žymi naują Irano žingsnį siekiant didesnio vaidmens tame procese, per kurį šiitiška respublika iki šiol tik ragino pradėti dialogą tarp Sirijos sukilėlių ir režimo dėl laikinosios vyriausybės suformavimo.
A. A. Salehi sakė esantis „įsitikinęs“, kad vienokia ar kitokia pažanga daroma per tą konfliktą, kuris, kaip manoma, nusinešė jau apie 80 tūkst. žmonių gyvybių, o milijonai sirų tapo pabėgėliais savo šalyje bei kaimyninėse valstybėse.
