Afganistaną palikti besirengiančių lietuvių veiduose - ir optimizmas, ir nerimas

Kartu su lietuviais iš Goro pasitrauks visi kartu dirbantys amerikiečiai ir japonai - iš viso apie 230 žmonių. Artėjantys pokyčiai sukelia dvejopus jausmus: kariai neslepia užtikrintumo savo užduoties įvykdymu, o civiliai nerimauja dėl savo darbų tęstinumo.

Šią savaitę Gore apsilankęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius žurnalistams sakė, kad kariniu požiūriu Lietuvos buvimas šioje Afganistano provincijoje turėtų būti laikomas sėkme.

„Mano supratimu, mes išdidžiai galime sakyti, kad Lietuva, 2005 metais įsteigusi Provincijos atkūrimo grupę (PAG) Goro provincijoje, išeina su pakelta galva“, - teigė A. Pocius.

„Pabendravęs su vietos autoritetinga valdžia įsitikinau, kad lietuvius gerbia, dėkoja už atliktus darbus, ir aš manau, kad likę dar pora mėnesių bus tikrai sėkmingi, kariai raportuos, kad užduotis sėkmingai įvykdyta“, - kalbėjo jis.

Per susitikimą su PAG kariais A. Pocius užsiminė, jog tai gali būti paskutinis jo vizitas Gore, nes kitai Lietuvos delegacijai, kuri provincijoje apsilankys rugpjūčio pabaigoje per oficialią PAG uždarymo ir perdavimo Afganistano valdžiai ceremoniją, tikriausiai vadovaus politinis pareigūnas.

„Čagčarano miestas išaugo beveik dvigubai, mes matome naujų technologijų, kurios čia atėjo. Matome antenas, saulės baterijas, žmones, kalbančius mobiliaisiais telefonais. Tai irgi mūsų indėlis kartu su remiančiomis šalimis“, - sakė kariuomenės vadas.

Iki šiol Gore žuvo vienas Lietuvos karys - seržantas Arūnas Jarmalavičius, keletas karių buvo sužeista, bet visi pasveiko.

„Jeigu vertintume kitas provincijas, kitas atkūrimo grupes arba kitus projektus, kurie vyksta Afganistane, tikrai vertinčiau, kad tai yra gero bendradarbiavimo su vietos valdžia, gerų santykių palaikymo su vietos gyventojais rezultatas. Vietos valdžia ir gyventojai, matydami tai, tam tikrą įtaką padarė“, - teigė A. Pocius.

„Matydamas progresą ir gerus santykius su vietos žmonėmis, aš tikėjau, kad sulauksiu šios misijos pabaigos“, - teigė kariuomenės vadas, paklaustas, ar tikėjosi savo kadencijos metu sulaukti Goro PAG uždarymo.

Pirmojoje ir devintojoje PAG pamainose tarnavęs bei dabar su paskutiniąja Lietuvos karių rotacija į Gorą atvykęs seržantas Sigitas Juknevičius pasakojo, kad nors gyvenimo sąlygos ir saugumo situacija per daugiau nei aštuonerius metus keitėsi, jo požiūris buvo ir liko toks pat - dirbti profesionaliai.

Jis prisiminė, kad 2005-aisiais Lietuvos kariai PAG stovyklą įkūrė ant plyno lauko ir pirmus du mėnesius gyveno palapinėse, prausėsi netoliese tekančioje upėje, o skusdavosi žiūrėdami į automobilių veidrodėlius.

Dabar PAG stovyklą juosia kelios apsaugos sienos, veikia automobilių dirbtuvės, modernus ryšių centras, parduotuvė, kariai gyvena kondicionuojamuose kambariuose, laisvalaikiu žaidžia krepšinį sporto salėje, o pietums jiems patiekiami žemaičių blynai.

„Mūsų karių požiūris nesikeičia, mes visąlaik reaguojame profesionaliai, tam ruošiamės. Situacija yra pagerėjusi, būna mažiau išpuolių. Vietos policija ir kitos saugumo pajėgos viską perima į savo rankas, jie taip pat viską daro profesionaliai“, - tvirtino S. Juknevičius.

„Išpuolių visada buvo. Mano, kaip kario, vidinė įtampa visada buvo vienoda. Aš užtikrintas, kad gerai atliksiu savo darbą, taip pat ir mano kariai“, - teigė seržantas, paklaustas, ar jaučia skirtumą tarp dalyvavimo misijoje 2005 ir 2013 metais.

Goro pareigūnai pristatydami saugumo situaciją A. Pociaus delegacijai pateikė schemą, kurioje vaizduojamas saugumo lygis provincijoje. Žalia spalva, reiškiančia didžiausią saugumą, buvo pažymėta vienas rajonas, geltona - du, likusieji, įskaitant ir patį Čagčaraną, buvo pažymėti raudonai.

„Jis sako, kad yra 110 Talibano grupelių, kurioms iš viso priklauso 1 tūkst. 810 asmenų. Jos yra aktyvios ir trikdo saugumą visoje Goro provincijoje“, - vieno iš Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karininkų žodžius delegacijai vertė vietos vertėjas.

„Yra 102 neteisėtos grupuotės, kurios ir susideda iš 6,5 tūkst. asmenų ir vykdo pavojingą veiklą Goro provincijoje. Jos sukelia genčių susidūrimus, kovas, savižudžių atakas Goro centre, tai yra Čagčarane, ir trikdo saugumą visoje provincijoje“, - toliau pasakojo vertėjas.

Toks vietos pajėgų pateiktas situacijos įvertinimas sukėlė nuostabą PAG viešųjų ryšių karininkui kapitonui Ainarui Jonaičiui. Jo nuomone, Afganistano jėgos struktūros kartais skirtingai traktuoja situaciją, o pateikti skaičiai rodo ne faktinį kovotojų skaičių, bet galbūt „prielaidas sugeneruoti atitinkamo dydžio pajėgas“. Karininko teigimu, šiuos pateiktus skaičius reikėtų vertinti nevienareikšmiai.

„Nesu tikras, bet gal jie turėjo omenyje visą Vakarų regioną?.. Jei Gore būtų toks talibų skaičius, vyktų atviri karo veiksmai Galbūt nurodydami tokį skaičių pareigūnai turėjo omenyje ne tik Talibano kovotojus, bet ir kriminalines struktūras, veikiančias provincijoje, taip pat gyventojus, kurie nepalaiko teisėtos provincijos valdžios ir koalicijos pajėgų. Tarp vietos saugumo pajėgų egzistuoja sveika konkurencija ir konkretaus vieneto atsakomybė už saugumo situaciją joje, todėl kartais pastebime jų siekius būti geresniais vieni už kitus“, - BNS komentavo PAG viešųjų ryšių karininkas kapitonas A.Jonaitis.

Lietuvos kariuomenės vertinimu, nesaugumo lygis aukštas yra tik viename Goro rajone - Pasabande, o kitur grėsmės lygis žymimas kaip gana žemas.

Goro vadovybę neramina japonų civilių, o ne lietuvių karių išėjimas

Tuo metu Goro provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mohamadas Aminas Tokhy Lietuvos žurnalistams sakė nesibaiminantis lietuvių pasitraukimo.

„Turint omenyje, kad mūsų saugumo pajėgos buvo sustiprintos ir turi daugiau pajėgumų, palyginti su pernai, mes tikimės, kad jie pajėgs užtikrinti saugumą“, - žurnalistams sakė Goro valdžios atstovas.

„Šiandienos situacija rodo, jog pilietinis karas čia, šioje šalyje, dar kartą neįvyks, nes žmonės žino, jie yra matę pilietinio karo žalą. Nemanau, kad bus pilietinis karas“, - kalbėjo M. A. Tokhy.

Jam didesnį nerimą kėlė Japonijos vystomosios paramos biuro uždarymas.

„Žinoma, mes esame susirūpinę dėl to. Tikiuosi, kad po civilinio japonų biuro uždarymo čia, Japonija tęs vystymo projektus šioje provincijoje“, - sakė afganistanietis.

Paklaustas, kokios investicijos labiausiai pakeltų gyvenimo lygį Gore, jis minėjo gamtos išteklių gavybą.

„Goras yra turtinga provincija, ji turi skirtingų naudingųjų iškasenų tokių kaip auksas, druska ar anglis. Jei investuotojai investuotų ir prisidėtų prie šių gamtos išteklių gavybos, tai būtų labai efektyvu“, - dėstė gubernatoriaus pavaduotojas.

Diplomatai nori savarankiško Afganistano ir sąžiningų būsimų rinkimų

Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas Gintaras Bagdonas, paklaustas, ką Lietuva palieka Gore, atsakė: „Viltį, tikėjimą“.

„Mano giliu įsitikinimu, mes daugiausia investavome į žmones, ar tai būtų valdininkai, ar ligoninės darbuotojai“, - teigė diplomatas.

Jis pabrėžė, kad „afganistaniečiai - savarankiški žmonės ir reikėtų patikėti, kad vietos žmonės sugebės išsaugoti ir tęsti tai, kas iki šiol padaryta Lietuvos, Japonijos, JAV ir kitų tarptautinių donorų pastangomis“.

„Gal patikėkime jais. Gal kultūra kitokia, gal jie kitaip elgiasi, gal mes kartais juos pakritikuojame - tai vis dėlto yra kitoks pasaulis, nenorėkime, kad čia būtų Šveicarija ar net Lietuva. Jie patys saugos ir patys turės viską daryti. Ir jie tą daro, daugelis projektų jų pačių rankomis daryta“, - teigė V. Bagdonas, paklaustas, koks likimas laukia įgyvendintų ir dar nebaigtų civilinių projektų, Lietuvai uždarius PAG.

Jis teigė manantis, kad per Lietuvos vadovavimą PAG gyvenimo lygio ir saugumo situacijos pagerėjimą pajuto ne tik maždaug 20 tūkst. Čagčarano, bet ir daugiau nei 600 tūkst. likusios itin skurdžios Goro provincijos dalies gyventojų.

„Tikrai esu įsitikinęs, kad (gyvenimas - BNS) pagerėjo. Pirmąkart čia buvau 2006 metais, tai yra nepalyginama. Suprantu, atvažiavus iš Europos, čia atrodo kažkas baisaus. Tuo metu aš nemačiau nė vieno namo su įstiklintais langais, žmonės, vaikai mirdavo“, - prisiminė diplomatas.

„Visko visada niekur nepadarysi. Mes, suteikdami saugumą, sugebėjome pritraukti tokias šalis kaip Japonija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios kiek daugiau nei 100 mln. dolerių išleido“, - sakė G. Bagdonas.

Jo duomenimis, JAV ir Japonija įvairiems projektams Gore iki šiol skyrė po maždaug 50 mln. dolerių (apie 133 mln. litų). Lietuva projektams Afganistane skyrė 16,7 mln. litų, didžioji jų dalis buvo skirta Gorui.

Diplomatas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė yra įsipareigojusi remti Afganistaną ir pasitraukus koalicinėms pajėgoms, tačiau, pasak jo, Kabulas savo ruožtu turi „atlikti namų darbus“.

„Svarbiausias iš daugelio tų darbų yra būsimi (prezidento - BNS) rinkimai, pasirengimas jiems, kad jie vyktų demokratiškai, kad atitiktų gyventojų lūkesčius. Iš tų rinkimų tikimasi labai daug. Ši šalis turi būti atsakinga pati už save, ji jau pradeda“, - teigė G. Bagdonas.

Vis dėlto Lietuvos atstovų Afganistane nuotaikos - su pastebimu susirūpinimo šešėliu. Net ir atidžiai prižiūrint PAG civiliams, projektai Gore įgyvendinami metų metus, o donorų lėšomis pastatytą, milijonus kainavusią infrastruktūrą daug kur darko apie vietos darbo kultūrą bei vienadienį požiūrį bylojantis „brokas“.

„Prieš išvykdamas į Afganistaną nesupratau, kaip galima nesukontroliuoti, kaip panaudojami pinigai. Pabuvęs čia - supratau“, - mintimis dalijosi Lietuvos pareigūnas, delegacijai vaikštinėjant po vieną iš Čagčarano pastatų, iškilusių Lietuvos ir Japonijos lėšomis.

Paaiškinimų, kodėl kas nors dar nebaigta, o kas nors jau remontuotina, yra įvairiausių: tai bevežant sulūžę grąžtai, tai blogai perskaityti brėžiniai, tai netinkamai išlieti pamatai, tai ant drėkinimo griovio pastatyti namai.

Į klausimą, kas prižiūrės tęsiamus projektus, kai Gore neliks vakariečių ir japonų, atsakymo nėra.

Su atsainiu afganistaniečių požiūriu į techninius dalykus pažįstami ir Lietuvos kariai.

„Kai kurių dalykų jiems dar net nerodome - kad nenusukinėtų. Pas juos kuo didesnis „meistras“, tuo didesnis atsuktuvas“, - kalbėjo vienoje iš mokymo misijų tarnaujantis lietuvis.

Per tris vizito Afganistane dienas daug kur nuskambėjo nuostata, jog saugumą vietiniai tikriausiai pajėgs užtikrinti patys, tačiau ir oficialiai, ir privačiuose pokalbiuose akcentuojama, kad šiuos žmones toliau būtina mokyti.

Lietuva Goro PAG ketina uždaryti paskutinėmis vasaros savaitėmis, o iki rugsėjo iš šios provincijos išvesti visas savo pajėgas.