Daug kas stebėjosi, kodėl Edwardas Snowdenas, nutekinęs slaptus dokumentus apie JAV žvalgybos vykdomas sekimo programas, pabėgo į Honkongą.
Juk ši teritorija, nors ir garsėja pagarba žmogaus teisėms, su JAV yra pasirašiusi ekstradicijos sutartį ir greičiausiai nedrįs jos sulaužyti. Be to, Honkongas – autoritarinės Kinijos dalis.
Vis dėlto dabar, E. Snowdenui pareiškus, jog JAV lygiai taip pat masiškai šnipinėja tinklus Kinijoje kaip ir kinai sistemas Amerikoje, stebėtojai jau bando brėžti bėglio plano rėmus.
Esą atskleisdamas JAV kibernetinio šnipinėjimo Kinijoje mastą amerikietis tikisi, kad Pekinas atsisakys išduoti jį JAV.
Šnipinėja kelerius metus
E.Snowdenas, išsikraustęs iš Honkongo viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, jau nutraukė kelių dienų tylą ir pareiškė, kad JAV kibernetinės pajėgos yra nusitaikiusios į šimtus tūkstančių taikinių visame pasaulyje.
O daugelis iš dešimčių tūkstančių JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kibernetinio šnipinėjimo operacijų yra vykdomos Kinijoje.
„Turime įsilaužimų tinklo atramas – iš esmės tai tarsi didžiuliai interneto maršrutizatoriai. Jos suteikia mums prieigą prie šimtų tūkstančių kompiuterių, todėl nereikia įsilaužinėti į kiekvieną iš jų”, – nurodė įslaptintą informaciją apie JAV kibernetinės žvalgybos programas nutekinęs E.Snowdenas.
29 metų amerikietis pridūrė, kad NSA šnipinėja kompiuterius Honkonge ir Kinijoje nuo 2009 metų. Tarp taikinių neva yra Kinijos universitetas Honkonge, šio miesto pareigūnai, verslo įmonės ir studentai.
Pasak E.Snowdeno, tai atskleidžia „JAV vyriausybės veidmainystę, kai ji tvirtina, kad nesitaiko į civilinę infrastruktūrą, – kitaip nei jos priešininkė Kinija”.
Išbandymas santykiams
Baltieji rūmai iškart pakartojo pastarosios savaitės mantrą, esą pasaulinis kibernetinio šnipinėjimo tinklas JAV reikalingas, kad apsaugotų amerikiečius nuo teroro išpuolių.
Vis dėlto Kinijoje jau girdėti signalų, kad Pekinas, greičiausiai pats įsisukęs į slaptus mūšius kibernetinėje erdvėje, itin atidžiai seka skandalą JAV.
Kinijos gyventojai tris pirmąsias šios savaitės dienas atostogavo. Tačiau vakar žiniasklaida tiesiog mirgėjo pranešimais apie E.Snowdeno istoriją.
„E.Snowdeno atskleista informacija neabejotinai smogė Vašingtono įvaizdžiui pasaulyje ir taps rimtu išbandymu Kinijos ir JAV santykiams”, – paskelbė valstybinis dienraštis „China Daily”.
Kalbėjosi apie programišius
Oficialusis Pekinas kol kas tyli. Kinija tik paskelbė „neturinti jokios informacijos, kurią galėtų pasiūlyti”.
Bet valdžios kontroliuojamoje, taigi ir vyriausybės nuomonę skelbiančioje žiniasklaidoje teigiama, kad Kinija į E.Snowdeno bylą įsikiš, kai tik nuspręs, ar jo likimas svarbus šalies gynybos ir užsienio politikai.
Ironiška, bet būtent apie kibernetinį šnipinėjimą praėjusį savaitgalį Kalifornijoje kalbėjosi JAV prezidentas Barackas Obama ir Kinijos lyderis Xi Jinping’as.
Gegužę JAV ekspertai paskelbė, kad programišiai iš Kinijos, siejami su valdžia, 2007–2010 m. iš JAV bendrovių pasisavino gausybę informacijos apie perspektyvius projektus ir programas.
E. Snowdeno istorija kelia ir abejonių
Pats E.Snowdenas teigia, kad norėdamas atskleisti, koks blogis yra NSA vykdoma sekimo programa PRISM, jis atsisakė 200 tūkst. dolerių metinio atlyginimo, atsisveikino su gražuole mergina ir pabėgo į Honkongą.
Bet vis daugiau stebėtojų klausia, ar tikrai paties amerikiečio pasakojama istorija atitinka tikrovę.
Štai bendrovė „Booz Allen Hamilton”, kurioje dirbo E.Snowdenas, jau paskelbė, kad vyras iš tiesų uždirbo 40 proc. mažiau nei pats tvirtina. Be to, E.Snowdeno namas Havajuose esą stovi tuščias jau nuo gegužės pradžios.
„Ar faktas, kad E.Snowdenas „Booz Allen Hamilton” ir NSA dirbo vos tris mėnesius, negali reikšti to, jog jis visąlaik planavo pavogti dokumentus ir juos paskelbti?” – klausia „The Daily Telegraph” apžvalgininkas Timas Stanley.
