„Kaip galime rimtai vertinti šį sumanymą sumažinti strateginį
branduolinį potencialą, kai Jungtinės Valstijose plėtoja savo
pajėgumus“ neutralizuoti Rusijos ginklus, klausė premjero
pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.
„Aišku, kad (Rusijos) politinė vadovybė negali rimtai vertinti
tų patikinimų“, - už gynybos sektorių ir branduolinę pramonę
atsakingą D. Rogoziną citavo valstybinė naujienų agentūra ITAR-
TASS.
„Lenktynės (plėtojant) puolamąją ginkluotę veda į lenktynes
(vystant) gynybinę ginkluotę ir atvirkščiai“, - pridūrė jis,
kalbėdamas po susitikimo Sankt Peterburge su Rusijos prezidentu
Vladimiru Putinu, per kurį daugiausiai dėmesio buvo skiriama
klausimams dėl gynybos sektoriaus.
D. Rogozino komentarai buvo paskelbti pirmiau nei Vokietijoje
viešintis JAV prezidentas paragino Rusiją trečdaliu sumažinti
strateginius branduolinius arsenalus, abiem šalims pasiliekant po
maždaug tūkstantį panaudoti parengtų branduolinių kovinių
galvučių.
Nors V. Putinas kol kas tiesiogiai nereagavo į B. Obamos
pasiūlymą, jis per susitikimą su D. Rogozinu sakė, kad Rusija
neleis silpninti savo branduolinio potencialo.
Pasak jo, Rusija dabar yra atsidūrusi padėtyje, kai kitos šalys
stiprina savo puolamuosius pajėgumus, kurdamos vidutinio nuotolio
raketas ir modernius nebranduolinius ginklu, o Jungtinės Valstijos,
nors ir numatė kai kuriuos pakeitimus savo priešraketinio skydo
sistemoje, toliau vykdo tą projektą.
„Negalime leisti, kad būtų sutrikdyta strateginio atgrasymo
pusiausvyra arba kad būtų sumažintas mūsų branduolinių pajėgų
veiksmingumas“, - pažymėjo V. Putinas.
Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų
vienašališkai mažinti branduolinių ginklų arsenalo ar derybose su
Rusija nusileisti dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje.
„Nusiginklavimas, ypač branduolinis, be jokios abejonės būtų
naudingas visoms šalims, bet jis negali vykti vienašališkai. Apie
tai yra kalbėta ir Čikagos NATO viršūnių susitikime“, -
BNS ketvirtadienį sakė prezidentė.
„Vienašališkas nusiginklavimas būtų neatsakingas ir tai būtų
labai neatsargu daryti, ypač matant, kokia yra Rusijos reakcija į
tokius pasiūlymus“, - teigė D. Grybauskaitė.
Tai šalies vadovė sakė paprašyta pakomentuoti JAV
prezidento kalbą Berlyne.
Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva nesutiks, kad
derybos dėl branduolinio nusiginklavimo vyktų priešraketinės
gynybos Europoje sąskaita.
„Net jeigu toks nusiginklavimas vyktų ir derybos prasidėtų tarp
JAV ir Rusijos, tai Lietuvos pozicija būtų labai aiški, kad šis
nusiginklavimas negali vykti kitų strateginių projektų sąskaita,
tame tarpe priešraketinės gynybos Europoje sąskaita“, - sakė
prezidentė.
Rusijos diplomatai taip pat sakė Vašingtonui dar prieš B. Obamai
paskelbiant šį raginimą Berlyne, jog į branduolinių arsenalų
mažinimo programą turėtų būti įtrauktos ir kitos branduolinių
ginklų turinčios šalys, ne vien Rusija ir Jungtinės Valstijos,
nurodė Kremliaus padėjėjas užsienio politikos reikalams Jurijus
Ušakovas.
„Padėtis dabar nėra kaip 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje, kai tik
Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga rengė derybas dėl
branduolinės ginkluotės mažinimo, - J. Ušakovas sakė per spaudos
konferenciją Maskvoje. - Dabar turime žvelgti plačiau ... ir
plėsti dalyvių, galimai susijusių su šia tema, ratą.“
Rusijos parlamento narys Aleksejus Puškovas, vadovaujantis
Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetui, žengė dar toliau,
sakydamas, kad strateginių puolamųjų ginklų arsenalo mažinimas
bus „neįmanomas“, kol Maskva liks susirūpinusi dėl JAV
priešraketinės gynybos skydo.
„Kol tas klausimas nebus išspręstas, neįmanoma sutikti dėl
strateginės ginkluotės mažinimo, ir kol kas nesimato jokio
sprendinio“, - pažymėjo jis.
Tolesni ginkluotės mažinimai yra „kažkas labai tolimoje
perspektyvoje“, jis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Ankstesnis didelis proveržis šioje srityje buvo pasiektas 2010
metais, kai B. Obama ir tuometis Rusijos prezidentas D.Medvedevas
pasirašė atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį
(START).
Pagal tą sutartį numatoma, kad kiekviena iš buvusių Šaltojo
karo priešininkių turės ne daugiau nei 1 550 naudojimui parengtų
strateginių branduolinių kovinių galvučių. START tapo vienu iš
pagrindinių D. Medvedevo ir B. Obamos bendradarbiavimo pasiekimų
prieš V. Putino grįžimą į Kremlių trečiai kadencijai praeitais
metais.
Kelerius pastaruosius metus Rusijos ir JAV santykius temdo
nesutarimai dėl priešraketinės gynybos skydo Europoje. Maskva toje
sistemoje įžvelgia tiesioginę grėsmę savo branduoliniam
potencialui, nors Vašingtonas tikina, kad ji yra nukreipta prieš
regionines grėsmes, tokias kaip galimos atakos iš Irano ir Šiaurės
Korėjos.