„Kaip galime rimtai vertinti šį sumanymą sumažinti strateginį branduolinį potencialą, kai Jungtinės Valstijose plėtoja savo pajėgumus“ neutralizuoti Rusijos ginklus, klausė premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.
„Aišku, kad (Rusijos) politinė vadovybė negali rimtai vertinti tų patikinimų“, - už gynybos sektorių ir branduolinę pramonę atsakingą D. Rogoziną citavo valstybinė naujienų agentūra ITAR- TASS.
„Lenktynės (plėtojant) puolamąją ginkluotę veda į lenktynes (vystant) gynybinę ginkluotę ir atvirkščiai“, - pridūrė jis, kalbėdamas po susitikimo Sankt Peterburge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurį daugiausiai dėmesio buvo skiriama klausimams dėl gynybos sektoriaus.
D. Rogozino komentarai buvo paskelbti pirmiau nei Vokietijoje viešintis JAV prezidentas paragino Rusiją trečdaliu sumažinti strateginius branduolinius arsenalus, abiem šalims pasiliekant po maždaug tūkstantį panaudoti parengtų branduolinių kovinių galvučių.
Nors V. Putinas kol kas tiesiogiai nereagavo į B. Obamos pasiūlymą, jis per susitikimą su D. Rogozinu sakė, kad Rusija neleis silpninti savo branduolinio potencialo.
Pasak jo, Rusija dabar yra atsidūrusi padėtyje, kai kitos šalys stiprina savo puolamuosius pajėgumus, kurdamos vidutinio nuotolio raketas ir modernius nebranduolinius ginklu, o Jungtinės Valstijos, nors ir numatė kai kuriuos pakeitimus savo priešraketinio skydo sistemoje, toliau vykdo tą projektą.
„Negalime leisti, kad būtų sutrikdyta strateginio atgrasymo pusiausvyra arba kad būtų sumažintas mūsų branduolinių pajėgų veiksmingumas“, - pažymėjo V. Putinas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai mažinti branduolinių ginklų arsenalo ar derybose su Rusija nusileisti dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje.
„Nusiginklavimas, ypač branduolinis, be jokios abejonės būtų naudingas visoms šalims, bet jis negali vykti vienašališkai. Apie tai yra kalbėta ir Čikagos NATO viršūnių susitikime“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentė.
„Vienašališkas nusiginklavimas būtų neatsakingas ir tai būtų labai neatsargu daryti, ypač matant, kokia yra Rusijos reakcija į tokius pasiūlymus“, - teigė D. Grybauskaitė.
Tai šalies vadovė sakė paprašyta pakomentuoti JAV prezidento kalbą Berlyne.
Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva nesutiks, kad derybos dėl branduolinio nusiginklavimo vyktų priešraketinės gynybos Europoje sąskaita.
„Net jeigu toks nusiginklavimas vyktų ir derybos prasidėtų tarp JAV ir Rusijos, tai Lietuvos pozicija būtų labai aiški, kad šis nusiginklavimas negali vykti kitų strateginių projektų sąskaita, tame tarpe priešraketinės gynybos Europoje sąskaita“, - sakė prezidentė.
Rusijos diplomatai taip pat sakė Vašingtonui dar prieš B. Obamai paskelbiant šį raginimą Berlyne, jog į branduolinių arsenalų mažinimo programą turėtų būti įtrauktos ir kitos branduolinių ginklų turinčios šalys, ne vien Rusija ir Jungtinės Valstijos, nurodė Kremliaus padėjėjas užsienio politikos reikalams Jurijus Ušakovas.
„Padėtis dabar nėra kaip 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje, kai tik Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga rengė derybas dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, - J. Ušakovas sakė per spaudos konferenciją Maskvoje. - Dabar turime žvelgti plačiau ... ir plėsti dalyvių, galimai susijusių su šia tema, ratą.“
Rusijos parlamento narys Aleksejus Puškovas, vadovaujantis Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetui, žengė dar toliau, sakydamas, kad strateginių puolamųjų ginklų arsenalo mažinimas bus „neįmanomas“, kol Maskva liks susirūpinusi dėl JAV priešraketinės gynybos skydo.
„Kol tas klausimas nebus išspręstas, neįmanoma sutikti dėl strateginės ginkluotės mažinimo, ir kol kas nesimato jokio sprendinio“, - pažymėjo jis.
Tolesni ginkluotės mažinimai yra „kažkas labai tolimoje perspektyvoje“, jis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Ankstesnis didelis proveržis šioje srityje buvo pasiektas 2010 metais, kai B. Obama ir tuometis Rusijos prezidentas D.Medvedevas pasirašė atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).
Pagal tą sutartį numatoma, kad kiekviena iš buvusių Šaltojo karo priešininkių turės ne daugiau nei 1 550 naudojimui parengtų strateginių branduolinių kovinių galvučių. START tapo vienu iš pagrindinių D. Medvedevo ir B. Obamos bendradarbiavimo pasiekimų prieš V. Putino grįžimą į Kremlių trečiai kadencijai praeitais metais.
Kelerius pastaruosius metus Rusijos ir JAV santykius temdo nesutarimai dėl priešraketinės gynybos skydo Europoje. Maskva toje sistemoje įžvelgia tiesioginę grėsmę savo branduoliniam potencialui, nors Vašingtonas tikina, kad ji yra nukreipta prieš regionines grėsmes, tokias kaip galimos atakos iš Irano ir Šiaurės Korėjos.
