„Nemanau, kad sukurti jungtinę armiją būtų realu. Kiekviena šalis turi savo ginkluotąsias pajėgas; kiekviena šalis jas kuria nepriklausomai, ir tai neužkerta kelio įgyvendinti NATO gynybos planus“, - U. Reinsalus sakė Estijos nacionalinei televizijai.
„Šiuo metu Latvijos ir Lietuvos gynybos biudžetai, netgi kartu sudėjus, nesiekia Estijos lygio, ir tai rimta problema“, - pažymėjo ministras, priminęs, kad NATO iš savo narių tikisi, jog jos gynybai skirs bent 2 proc. savo BVP.
„Jeigu pažvelgsime į Rusiją, ji per pastaruosius ketverius metus dvigubai padidino savo karinę galią; ji nuolat vykdo žvalgybą netoli NATO oro erdvės ir neseniai pažeidė Estijos oro erdvę. Visi šie dalykai rodo, kad gynybą reikia vystyti“, - pridūrė U. Reinsalus.
Estija praeitą savaitę apkaltino Rusiją, kad jos karinis lėktuvas įskrido į šalies oro erdvę, bet Maskva tuos pareiškimus neigė.
Latvijos prezidentas Andrius Bėrzinis praeitą savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai BNS sakė, kad trys Baltijos šalys turėtų žengti į naują kokybę, sukurdamos bendras karines struktūras ir palaipsniui formuodamos bendrą armiją pagal išmaniosios gynybos principus.
„Kalbant apie mūsų gynybos plėtrą, manau, kad turėtume pakeisti požiūrį daugelyje sričių. Jeigu NATO koncepcija yra išmanioji gynyba, kuri jau įgyvendinama keliose srityse - (pavyzdžiui), Baltijos šalys neperka savo lėktuvų, tačiau naudojasi kitų NATO šalių palaikymu - manau, kad turime judėti į priekį, pradedant nuo Baltijos šalių lygmens, koncentruojant mūsų karines pajėgas“, - aiškino A. Bėrzinis.
Prezidentas pabrėžė, kad tai jau vykdoma karinių mokymų lygmenyje. „Turėtume judėti glaudesnės pajėgų konsolidacijos link, nes kiekvienas atskirai esame mažiau stiprūs. Ši išmaniosios gynybos koncepcija turėtų būti plėtojama visose srityse“, - pridūrė jis.
Latvijos vadovas sakė, kad jo šalis yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti, kad karinis biudžetas pasiektų 2 proc. BVP, tačiau pažymėjo, jog to neįmanoma padaryti iš karto.
„Negalime pasiekti visko iš karto - tai gali atvesti į naują krizę. Neabejotinai įvykdysime įsipareigojimus dėl lėšų investavimo į gynybą iki 2020 metų, tačiau sunku pasakyti, kokia bus tų investicijų struktūra. Manau, kad struktūros galėtų susitarti, jog tai būtų daroma ne vienos šalies, o Baltijos šalių lygmenyje“, - sakė A. Bėrzinis.
Jis pridūrė, kad yra pasiruošęs palaikyti jungtinių Baltijos ginkluotųjų pajėgų idėją.
„Kodėl negalėtume jų suformuoti kartu? Jeigu pilotai gali skraidyti iš vienos šalies į kitą, patruliuodami Baltijos oro erdvėje, kodėl negalėtume sujungti ginkluotųjų pajėgų?“, - klausė prezidentas, pridūręs, kad ateitį mato tokiame kariuomenės vystymosi modelyje.
„Manau, kad Baltijos šalių lygiu tai gerokai sustiprintų mūsų gynybos pajėgumus. Baltijos šalių karininkai mokomi kartu, ir tai nuostabu. Taigi, jeigu jų mokymo kokybė yra tokia pati, jie turi tokį patį supratimą. NATO pozicija turi būti apjungta, o mūsų pajėgos turėtų būti sutelktos į daug rimtesnius dalinius“, - aiškino jis, sakydamas, kad šioms trims šalims reikia daug karių, o ne generolų.
„Jeigu struktūros atskiros, kiekviena iš jų turi savo hierarchija. Kam leisti pinigus šiam tikslui? Aš įžvelgiu praktinių sumetimų. Tai taip pat yra mūsų ateities plėtros klausimas“, - pažymėjo Latvijos vadovas.
