Didėjant Kongreso spaudimui, teisingumo ministro pavaduotojas Jamesas Cole‘as sakė, kad naujai išslaptintame įsakyme išdėstoma, kaip vyriausybė gali naudoti duomenis apie skambučius, gautus iš tokių telekomo gigantų kaip „Verizon“.
„Sąlygos, kuriomis vyriausybė gali prieiti prie įrašų ar juos naudoti, yra numatytos detaliame teismo sprendime, kurį DNI (Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras) šiandien išslaptino ir paskelbė“, - senatoriams sakė J. Cole‘as.
Šitas pirminis įsakymas „numato, jog vyriausybė gali siekti tų duomenų tik jei turi pagrįstų, aiškiai išreiškiamų įtarimų, kad tas telefono numeris, (informacijos apie kurį. - Red.) ieškoma, yra susijęs su tam tikromis teroristinėmis organizacijomis“.
Šį žingsnį didėjant visuomenės ir Kongreso nepritarimui slaptoms programoms administracija žengė po naujų buvusio žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, kuris sukėlė visą šį triukšmą, pareiškimų.
Naujausi jo gauti dokumentai, kuriuos paviešino britų dienraštis „The Guardian“, rodo, kad egzistuoja slapta sekimo programa „XKeyscore“, pagal kurią JAV žvalgyba gali stebėti „beveik viską, ką tipinis vartotojas daro internete“.
„The Guardian“ rašė, kad ši programa buvo plačiausia, vykdoma JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA).
„XKeyscore“ egzistavimas patvirtino ankstesnį E. Snowdeno pareiškimą, kurį neigė kai kurie JAV pareigūnai, - kad prieš išeidamas iš NSA jis galėjo „sekti bet ką, nuo jūsų iki jūsų finansininko, iki kokio nors federalinio teisėjo ar net prezidento, jei turėjo kokį nors asmeninį elektroninį laišką“, rašė laikraštis.
Per svarstymą Senato Teismų komitete J. Cole‘as ir JAV žvalgybos pareigūnai gynė šią duomenų rinkimo programą ir vadino ją būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti.
