Nepaisant to, galingosios Vakarų valstybės informavo Sirijos opoziciją, kad artimiausiomis dienomis lauktų smūgio prezidento B.al-Assado pajėgoms, tai nurodo šaltiniai, dalyvavę tų šalių pasiuntinių ir Sirijos nacionalinės koalicijos susitikime Stambule.
„Opozicijai buvo aiškiai pasakyta, kad veiksmų B.al Assado režimui atgrasinti nuo cheminio ginklo panaudojimo gali būti imtasi per pastarąsias kelias dienas ir kad būtų rengiamasi taikos deryboms Ženevoje“, sakė naujienų agentūrai „Reuters“ vienas šaltinių, dalyvavęs JAV ir sąjungininkių bei Sirijos opozicijos atstovų susitikime pirmadienį.
Artimųjų Rytų ekspertai taip pat įspėja, kad Vakarų karinė intervencija į Sirijos pilietinį karą gali turėti neprognozuojamų pasekmių Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje. Turint omenyje Irano grasinimus, jeigu Vakarai nuspręs nebebūti stebėtojais ir įsikišti į konfliktą, Sirijos karas gali greitai išplisti po visą regioną, portalui spiegel.de sakė Mainco universiteto Arabų pasaulio tyrimų centro vadovas Günteris Meyeris. „Su intervencija susijusi rizika labai didelė“, - pabrėžia jis.
Sirijos informacijos ministras Omranas Soabi savaitgalį pagrasino, kad JAV karinė intervencija turėtų „labai rimtų pasekmių“ ir Artimuosius Rytus paverstų „ugnies kamuoliu“. Sirijos užpuolimas „nebūtų piknikas“, žadėjo ministras.
Spiegel.de analitikai įvardija tris didžiausias grėsmes Vakarų pasauliui, jeigu jis visgi pasiryš suduoti Sirijai smūgį.
1. Irano problema
Sirija su Iranu ir „Hezbollah“ sudaro griežtą gynybos aljansą. Jau dabar Teheranas dosniai remia Damaską kovotojais, patirtimi, ginklais ir pinigais.
„Sudavus smūgį B.al Assadui, Iranas dar labiau sustiprintų savo įsipareigojimus“, - tvirtina G.Meyeris.
Tai, savo ruožtu, gali išprovokuoti Izraelį.
„Kuo stipriau Teheranas dalyvaus Sirijos reikaluose, tuo didesnė bus Izraelio motyvacija pulti Iraną“, - sako ekspertas.
Neatmestina galimybė, kad ilgai lauktas Izraelio išpuolis prieš Irano branduolinius įrenginius gali įvykti Vakarų intervencijos į Siriją šešėlyje.
Tai kertasi su Vakarų šalių interesais, kurios nori rasti politinį branduolinio konflikto su Iranu sprendimą.
Antradienį Irano Užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Abbasas Araqchi pagrasino, kad jeigu Vakarai imsis karinių veiksmų prieš Siriją, Iranas neliks nuošalyje.
„Mes norime labai griežtai įspėti nesiimti jokių karinių veiksmų prieš Siriją. Tai tikrai turės pavojingų pasekmių visam regionui, - sakė jis. - Šios komplikacijos ir pasekmės neapsiribos vien Sirija. Tai apims visą regioną“.
2. „Hezbollah“ problema
Šiitų karinė organizacija „Hezbollah“ Libano pietuose, šalia Izraelio sienos, turi paslėpusi didelį ginklų arsenalą – apie 40 tūkst. trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų.
Neatmestina galimybė, kad „Dievo partija“ už išpuolį prieš Sirijos režimą atsakytų raketų kruša Izraeliui.
Todėl dabar, naujausių įvykių Sirijoje fone, didžiausias Jeruzalės rūpestis – kad B.al Assado režimas savo sąjungininkams Libane nebūtų parūpinęs cheminio ir biologinio ginklo.
Izraelis jau seniai skelbė, kad per kitą karinę kampaniją su „Hezbollah“ nebeatsižvelgs į civilius gyventojus ir bombarduos visą Libaną.
3. Terorizmo problema
Vakarų karinė intervencija Sirijoje gali išprovokuoti visame pasaulyje teroro aktų bangą.
„JAV ambasados ir atstovybės Vakarų šalyse gali tapti šiitų teroristų taikiniu“, - sako G.Meyeris.
Nors tai atrodo absurdiška, bet ir sunitų ekstremistai Vakarų įsikišimą į religinių krypčių karą Sirijoje gali suvokti kaip dingstį naujam terorui.
„Jeigu JAV ir jos sąjungininkai nuspręstų, priešingai nei tikėtasi, siųsti į Siriją sausumos pajėgas, sunitų „Dievo kariai“ tai suvoktų kaip puolimą ir refleksyviai atsigręžtų prieš Vakarus“, - aiškina Vienos Universiteto Artimųjų Rytų ekspertas Wolfgangas Mühlbergeris.
Libijos atvejo pakartoti nepavyks
W.Mühlbergeris perspėja, kad intervencijos į Sirijos pilietinį karą rėmėjai turi aiškiai savęs paklausti, kokie metodai bus naudojami ir kokio poveikio pilietiniam karui tikimasi.
Patirtis rodo, kad intervencijos į pilietinius karus labai užsitęsia.
„Daugelis žmonių norėtų pakartoti Libijos atvejį, bet tai nėra taip paprasta“, - sako W.Mühlbergeris.
Visų pirma, Sirijos režimas kariniu požiūriu kur kas geriau pasiruošęs, nei buvo braškanti Muammaro Gaddafio valstybė.
Bet ir Libijos atvejo negalima laikyti sėkme ir geru pavyzdžiu.
„Intervencijos rezultatus juk žinome“, - sako ekspertas.
Praėjus dvejiems metams po M.Gaddafio nuvertimo, Libijos būklė vėl vis labiau panašėja į pilietinį karą.
Stebėtojai perspėja, kad puolimas prieš B.al Assadą situaciją Sirijoje gali ne pagerinti, o tik pabloginti.
„Situacija Sirijoje tokia beviltiška, jog karinis įsikišimas mozaiką gali tiesiog išsprogdinti“, - sako W.Mühlbergeris.
Ekspertas perspėja ir dėl dar labiau padidėsiančių pabėgėlių srautų į kaimynines šalis.
Radikalių islamistų pergalė
Oklahomos Universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Joshua Landis JAV televizijos laidoje iškėlė klausimą, koks apskritai yra karinės intervencijos tikslas.
Net jeigu Amerika įžygiuotų į Siriją ir sėkmingai padėtų laimėti sunitų sukilėliams, pagrindinė problema vis vien nebūtų išspręsta.
„Tą padarėme Irake. Mes ten padėjome šiitams įtikinamai laimėti prieš sunitus. O dabar sunitai ten suradikalėjo ir prisijungė prie „al-Qaeda“, - sako jis.
Pasak W.Mühlbergerio, sunitų džihado grupės Sirijoje yra didelė problema.
„Blogiausiu atveju, karinis įsikišimas ten gali padėti laimėti tik radikaliems islamistams“, - sako W.Mühlbergeris.
Parengė Jurgita Noreikienė
