Svarbus Amerikos pareigūnas sakė, kad per cheminio ginklo ataką Sirijoje buvo nužudyta 1429 civiliai. Tarp jų - 426 vaikai. Politikas kelis kartus pabrėžė, kad nėra jokių abejonių, tai - Basharo al-Assado režimo darbas.
„Mes žinome, kad buvo ruoštasi šiai atakai. Mes žinome iš kur ir kokiu metu buvo paleistos raketos. Jos buvo paleistos tik iš režimo valdomų teritorijų ir tik į opozicijos valdomas teritorijas“, - penktadienį emocingai sakė valstybės sekretorius J.Kerry.
Jo balse buvo galima pajausti įtampą, kuri šiuo metu tvyro visame pasaulyje.
J.Kerry teigė, kad Sirijos režimas atakai Damaske ruošėsi iš anksto - cheminiai ginklai jau buvo paruošti tris dienas prieš puolimą. Amerikiečių žvalgyba teigia, kad išpuolį vykdę režimo šalininkai net gavo instrukcijas užsidėti dujokaukes.
Politikas pabrėžė, kad Amerikos žvalgyba turi daug duomenų apie tai, kad būtent Sirijos režimas yra atsakingas už cheminio ginklo panaudojimą. Tačiau daugelis duomenų negali būti paviešinti.
„Jūs patys skaitėte ir matėte kas nutiko rugpjūčio 21 dieną Sirijoje. Jūs savo akimis matėte kenčiančius nuo traukulių, kosėjančius, putomis apsipylusius ir negyvus žmones. Tai buvo civiliai žmonės, moterys. Tai buvo vaikai. Mes tikrai žinome, kad B.al-Assadas turi didžiausią cheminių ginklų arsenalą Artimuosiuose Rytuose. Jis naudojo juos daug kartų. Ir tai darė prieš savo žmones“, - kalbėjo Amerikos politikas.
„Vietoje to, kad ramiai gulėtų ramiai savo lovose, mes matėme suguldytus negyvus vaikus. Štai ką Assadas padarė savo žmonėms“, - siaubingą vaizdą žodžiais piešė J.Kerry.
Tiems, kas abejoja, kad ginklą panaudojo Sirijos režimas, diplomatas pasakojo: „Aš asmeniškai susisiekiau su Sirijos užsienio reikalų ministru ir pasakiau: jeigu sakote, kad neturite ko slėpti, įsileiskite Jungtinių Tautų inspektorius. Tam, kad galėtume sužinoti jūsų istoriją apie tai, kas įvyko. Tačiau jie to nepadarė. Vietoje to, jie uždarė teritoriją keturioms dienoms, kad sunaikintų įkalčius.“
J.Kerry teigimu, cheminis ginklas buvo ne kartą panaudotas netoli Damasko. Tik tai nesukėlė tokių baisių pasekmių.
Sprendimą priims Amerika
Tai ar panaudos Amerika karinę galią prieš Sirijos režimą? Į šį klausimą atsakymo pasaulis taip ir nesulaukė. Tačiau J.Kerry pabrėžė, kad sprendimą amerikiečiai priims patys.
„Mes gerbiame Jungtines Tautas, mes gerbiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Tačiau Jungtinės Tautos negali nuspręsti, ar Sirijos režimas tikrai panaudojo cheminį ginklą. Jie to nuspręsti negali. Tai Amerika turi padaryti pati", - kalbėjo J.Kerry. Politiko balsas skambėjo užtikrintai ir tvirtai.
Amerikos pareigūnas priminė, kad prezidentas B.Obama dar nėra apsisprendęs dėl karinio smūgio. Dėl to jis tarsis su Kongresu.
„Vakar prezidentas paprašė Nacionalinio saugumo komandos pasitarti su Kongreso lyderiais. B.Obama paprašė, kad pasidalintume informacija apie siaubingas atakas Damasko priemiestyje praėjusią savaitę. Manau, kad ši konsultacija yra teisingas prezidento sprendimas tam, kad jis nuspręstų, kada, kur ir ar panaudoti karinius veiksmus“, - pastaruosius žodžius J.Kerry ypač pabrėžė.
CNN apžvalgininkai, komentuodami J.Kerry kalbą, spėjo: Amerikos prezidentas B.Obama dėl smūgio Sirijai apsispręs per 72 valandas.
* * *
Įtampa Artimuosiuose Rytuose prasidėjo rugpjūčio 21 dieną. Tada pasaulį sukrėtė vaizdai iš Sirijos, kur buvo panaudotas cheminis ginklas. Nuotraukose ir filmuotose kadruose buvo matoma šimtai žiauriai nužudytų žmonių. Tarp jų - vaikai.
Po šito kraupaus įvykio Amerikos ir Didžiosios Britanijos lyderiai prabilo apie atsaką Sirijos režimui, kuris įtariamas šios atakos organizavimu. Apie paramą sąjungininkams prabilo Prancūzija, Vokietija, Turkija, Izraelis, Australija.
Priešingoje barikadų pusėje - Rusija ir Kinija. Iranas įspėjo amerikiečius: jei Sirijai bus suduoti kariniai smūgiai, tai Izraelis paskęs liepsnose.
Ketvirtadienį, kai pasaulis jau neabejoja, kad bus suduotas karinis smūgis, Didžiosios Britanijos parlamentas pasisakė prieš intervenciją. Apie tai, kad nedalyvaus kariniuose veiksmuose pranešė Lenkija. Oficialiai operacijoje nedalyvautų ir NATO.
Tačiau Amerikos vadovai sako, kad jų karinis laivynas pajėgus suduoti smūgį ir be sąjungininkų. Tiesa, amerikiečiai gali tikėtis prancūzų ir Izraelio pagalbos.
Amerikiečių karinė galia - mobilizuota
Pastarosiomis dienomis Amerika telkia pajėgas Viduržemio jūroje. Šiuo metu tame regione yra penki eskadriniai mininkai: „USS Mahan“, „USS Ramage“, „USS Barry“ ir „USS Gravely“ – prisidėjo penktasis – „USS Stout“.
Nors ginklų kiekis šiuose laivuose laikomas paslaptyje, bet kiekviename jų gali būti po 40 raketų.
Amerikos Penktojo karo laivyno flagmanas „USS Mount Whitney“ bazuojasi Gaetoje, Italijos pietuose.
Taip pat amerikiečių pajėgų yra ir Izmiro bei Indžirliko karinės aviacijos bazėse Turkijoje. Be to, tolimųjų skrydžių bombonešius galima pasiųsti ir iš jų bazių Šiaurės Amerikoje.
Jungtinių Arabų Emyratų uoste yra Amerikos 26-ojo ekspedicinio korpuso laivai. Dvi lėktuvnešių kovos grupės, sutelktos prie lėktuvnešių „USS Truman“ ir „USS Nimitz“ plaukioja Indijos vandenyno šiaurėje.
Prancūzų taip pat žvangina ginklais
Vienintelė galinti prisidėti prie šios kampanijos iš Europos šalių yra Prancūzija, kurios laivai ir lėktuvnešis - parengties būklės.
Prancūzų lėktuvnešį galima apginkluoti raketomis „Scalp“, kurios pasiektų taikinius Sirijoje.
Džibutyje Prancūzija yra dislokavusi septynis naikintuvus „Mirage 2000“, o Abu Dabyje – šešis naikintuvus „Rafales“.
Karo laivyne yra fregatų, povandeninių laivų ir lėktuvnešis „Charles de Gaulle“, kurio bazė yra Prancūzijos pietuose.
Turkija prisidės, jei karas persikels į sausumą
Turkija taip pat gali prisidėti prie karinių veiksmų. NATO bloke ji turi antras po Amerikos pagal dydį sausumos pajėgas. Tiesa, Turkija prisidės tik tuo atveju, jeigu intervencija Sirijoje neapsiribos vien aviacijos smūgiais.
Šios valstybės armijoje yra 510 tūkst. karių. Karines oro pajėgas sudaro 354 kovos orlaiviai, daugiausia JAV gamybos F-16.
Turkijos pietuose dislokuotos priešraketinės baterijos „Patriot“, kurių įgulą sudaro amerikiečiai, vokiečiai ir olandai. NATO mandatas suteikia teisę šioms pajėgoms ginti Turkiją, jei konfliktas išplistų už Sirijos ribų.
