Vokietija taip pat pareiškė, kad šioje operacijoje nedalyvaus.
Diplomatijos vadovas Guido Westerwelle, duodamas interviu, kurį šeštadienį paskelbs laikraštis „Neue Osnabruecker Zeitung“, sakė, jog dalyvauti tokiuose kariniuose veiksmuose „mūsų nebuvo prašyta, o mes to nesvarstome“.
Nepaisant šių šalių sprendimo, Prancūzija gali prisidėti prie karinės operacijos Sirijoje, pareiškė penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Le Monde” šalies prezidentas Francois Hollande'as.
„Kiekviena šalis turi suverenią teisę dalyvauti arba nedalyvauti operacijoje. Tai galima taikyti tiek Didžiajai Britanijai, tiek Prancūzijai”, - sakė F.Hollande'as.
JAV administracija, kuri taip pat susiduria su skeptiška nuostata namuose, ketvirtadienį pasidalijo su įstatymų leidėjais žvalgybos duomenimis, siekiant įtikinti juos, kad Sirijos vyriausybė panaudojo cheminius ginklus prieš savo žmones ir turi būti nubausta.
Nors kuriamai tarptautinei koalicijai iškilo didelių kliuvinių, B.Obama atrodė nepraradęs ūpo, o jo patarėjai sakė, kad prezidentas linkęs imtis atsakomųjų veiksmų prieš Siriją be kitų šalių pagalbos.
„Jungtinių Valstijų prezidentas išrenkamas vykdyti pareigą – ginti Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo interesus“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
Dar prieš įvykstant balsavimui Londone, Jungtinės Valstijos buvo pasiruošusios imtis veiksmų be oficialaus leidimo iš Jungtinių Tautų (JT), kur Rusija iki šiol blokuodavo visas pastangas paskelbti rezoliuciją, atveriančią kelią jėgos panaudojimui, ir netgi be Kongreso pritarimo. Tačiau Vašingtonas tikėjosi, kad Britanija, viena iš pagrindinių JAV sąjungininkių, prisidės prie šios operacijos.
B.Obama atmetė galimybę pasiųsti į Siriją sausumos pajėgas arba nustatyti neskraidymo zoną virš tos šalies.
Jis taip pat sakė, kad bet koks JAV atsakas į cheminę ataką bus riboto masto ir trukmės. Vienintelis tokių smūgių tikslas būtų nubausti B.al Assadą dėl mirtinų dujų panaudojimo, o ne nuversti jo režimą.
„Turime užtikrinti, kad kai šalys pažeidžia tarptautines normas dėl ginklų, tokių kaip cheminiai ginklai, galintys kelti grėsmę mums, jos būna patraukiamos atsakomybėn“, – prezidentas sakė duodamas interviu televizijai.
Labiausiai tikėtina, kad Vašingtonas pasirinks smogti sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“, kurios galėtų būti leidžiamos iš keturių JAV eskadrinių minininkų, šiuo metu dislokuotų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Vakarų šalys gali smogti taikiniams, simbolizuojantiems B.al Assado karinę ir politinę galią, tokius kaip kariuomenės ir nacionalinės policijos būstinės, įskaitant Gynybos ministeriją, Sirijos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą ir keturias Respublikos gvardijos brigadas, atsakingas už Damasko apsaugą.
Be to, gali būti smogta B.al Assado valdančiosios partijos „Baath“ būstinei.
JAV pareigūnai taip pat svarsto galimybę smogti karinėms vadavietėms, svarbiems daliniams, komunikacijų centrams ir ginklų saugykloms, įskaitant balistinių raketų baterijas.
