Vėl galimo žaibiško smūgio Sirijos kariniams objektams smaigalyje esanti Amerika, sustiprinusi savo karinio jūrų laivyno pajėgas Viduržemio jūros rytuose, gali tikėtis Prancūzijos pagalbos.
Šimtais sparnuotųjų raketų ginkluoti penki JAV eskadriniai minininkai, manoma, rengiasi smogti į Sirijos arsenalus ir vadavietes.
Viduržemio jūroje prie keturių eskadrinių minininkų – „Mahan“, „Ramage“, „Barry“ ir „Gravely“ – prisidėjo penktasis – „USS Stout“. Tai nurodė ketvirtadienį JAV gynybos pareigūnas.
Nors ginklų kiekis šiuose laivuose laikomas paslaptyje, bet, ginkluotės specialistų nuomone, kiekviename jų gali būti po 40 raketų.
JAV Penktojo karo laivyno flagmanas „USS Mount Whitney“ bazuojasi Gaetoje, Italijos pietuose.
JAV pajėgų yra ir Izmiro bei Indžirliko karinės aviacijos bazėse Turkijoje; be to tolimųjų skrydžių bombonešius galima pasiųsti ir iš jų bazių Šiaurės Amerikoje.
Jungtinių Arabų Emyratų uoste yra JAV 26-ojo ekspedicinio korpuso laivai; dvi lėktuvnešių kovos grupės, sutelktos prie lėktuvnešių „USS Truman“ ir „USS Nimitz“ plaukioja Indijos vandenyno šiaurėje.
Vienintelė galinti prisidėti prie šios kampanijos iš Europos šalių yra Prancūzija, kurios laivai ir lėktuvnešis yra parengties būklės. Prancūzų lėktuvnešį galima apginkluoti raketomis „Scalp“, kurios pasiektų taikinius Sirijoje.
Džibutyje Prancūzija yra dislokavusi septynis naikintuvus „Mirage 2000“, o Abu Dabyje – šešis naikintuvus „Rafales“
Prancūzų karo laivyne yra fregatų, povandeninių laivų ir lėktuvnešis „Charles de Gaulle“, kurio bazė yra Tulone, Prancūzijos pietuose.
Dar viena šalis, NATO bloke turinti antras po JAV pagal dydį sausumos pajėgas, yra Turkija, kuri taip pat gali prisidėti, jeigu intervencija Sirijoje neapsiribos vien aviacijos smūgiais.
Turkijos armijoje yra 510 tūkst. karių, jos karines oro pajėgas sudaro 354 kovos orlaiviai, daugiausia JAV gamybos F-16.
Turkijos pietuose dislokuotos priešraketinės baterijos „Patriot“, kurių įgulą sudaro amerikiečiai, vokiečiai ir olandai; NATO mandatas suteikia teisę šioms pajėgoms ginti Turkiją, jei konfliktas išplistų už Sirijos ribų.
Persų įlankos šalys neskirtų savo karinių pajėgų ar įrangos, bet, matyt, leistų JAV ir Prancūzijos pajėgoms naudotis jų bazėmis regione bei teiktų diplomatinę paramą
