Interviu BBC televizijai jis sakė, jog Anglijos Porton Dauno laboratorijos ekspertų analizuojami įrodymai „taip pat rodo cheminių ginklų panaudojimą tame Damasko priemiestyje“.
Iš BBC pranešimo apie tą interviu neaišku, ar britų testai parodė, kas yra atsakingas už tą cheminę ataką. Kaltininkų klausimas yra labai svarbus pasaulio lyderiams, susirinkusiems Sankt Peterburge aptarti tarptautinio atsako į minimą rugpjūčio 21-osios ataką.
Kai kurie Vakarų lyderiai, tarp jų - JAV prezidentas Barackas Obama ir jo diplomatijos vadovas Johnas Kerry, sakė, jog nėra abejonių, kad dujomis žmones nuodijo Sirijos vyriausybė, vadovaujama prezidento Basharo al Assado.
Tačiau JAV pareigūnai AP yra sakę, kad vis dar yra spragų byloje prieš B.al Assadą, o kiti lyderiai, tarp jų - D.Cameronas, pripažino užsilikusį netikrumą dėl to, kas tiksliai įvykdė tą ataką.
Vis dėlto BBC citavo D.Camerono žodžius, kad įrodymų apie B.al Assado vyriausybės kaltumą „visą laiką daugėja“.
D.Camerono biuro atstovas sakė, jog ministro pirmininko tame interviu paminėti įrodymai yra vienos aukos drabužiai ir tame rajone paimtas dirvožemio pavyzdys. Abiejuose pavyzdžiuose aptikta mirtino nervus paralyžiuojančio cheminio agento zarino, sakė atstovas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės, nes neturėjo tam įgaliojimų.
D.Cameronas saugumo sumetimais atsisakė komentuoti tai, kaip ir kada šie įrodymai pateko į Didžiąją Britaniją.
Porton Dauno laboratorija, kurioje tiriami tie pavyzdžiai, cheminių ginklų tyrimus atlieka jau beveik 100 metų.
Ši 135 km į vakarus nuo Londono esanti laboratorija buvo įsteigta per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip britų cheminio karo programos centras. Antrojo pasaulinio karo metais ir per visą Šaltąjį karą joje toliau buvo vykdomi įvairių cheminių ir biologinių agentų testai.
Įspėja dėl sumaišties
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas penktadienį aistringai ragino nesiimti karinių veiksmų Sirijoje ir perspėjo, kad tai gali išprovokuoti didesnį tarpkonfesinį smurtą šalyje, jau ir taip išgyvenančioje „beprecedentę“ per neseną istoriją humanitarinę krizę.
Kalbėdamas per susitikimą humanitariniais klausimais, kurį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo užkulisiuose surengė Didžioji Britanija, Ban Ki-moonas paragino pasaulio galias atidėti savo nesutarimus dėl Sirijos konflikto ir imtis koordinuotų veiksmų, kad gyventojai gautų itin reikalingą pagalbą.
„Privalau perspėti, kad neapgalvoti kariniai veiksmai gali sukelti rimtas ir tragiškas pasekmes, su padidintu tolesnio tarpkonfesinio smurto pavojumi“, - pažymėjo JT vadovas.
Per trečius metus vykstantį sukilimą maždaug trečdalis iš 20,8 mln. Sirijoje prieš konfliktą gyvenusių žmonių pabėgo į užsienį arba buvo priversti palikti savo namus, nors tebėra Sirijoje, rodo JT pabėgėlių agentūros duomenys.
„Tai beprecedenčių proporcijų humanitarinė krizė per neseną istoriją“, - sakė Ban Ki-moonas.
Tačiau „vieniems bėgant iš šalies, kiti įsitvirtina kovoti“, - sakė jis ir pažymėjo, kad dėl to reikia „vengti konflikto tolesnio militarizavimo ir vietoje to atgaivinti politinio sprendimo paieškas“.
