Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasitikdamas C.Ashton neslėpė, kad per dviejų dienų ministrų susitikimą bus siekiama suderinti bendrą ES poziciją Sirijos konflikto klausimu.
„Manau, kad po diskusijų su ES užsienio reikalų ministrais mes galėsime pareikšti bendrą ir konkretesnę poziciją dėl Sirijos konflikto. Pasaulis turi reaguoti į tai, kas vyksta Sirijoje. Cheminio ginklo panaudojimas – netoleruotinas ir tai, kas jį panaudojo privalo prisiimti atsakomybę”, – sakė ministras.
Pokalbis su Irako vadovais
Tuo tarpu C.Ashton patvirtino, kad apie Irano branduolinę programą kalbėjosi su Irano užsienio reikalų ministru ir sutarė dėl bendro susitikimo.
Dvišalį susitikimą, kuris vyks Jungtinių Tautų renginyje Niujorke, C.Ashton sakė penktadienį suderinusi su Irano užsienio reikalų ministru Javadu Zarifu per pokalbį telefonu.
„Pasakiau jam, kad esame pasirengę nedelsiant prisijungti prie derybų, ir tikiuosi, kad susitikę Niujorke galėsime nustatyti datas", – Vilniuje žurnalistams sakė C.Ashton.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai tvirtino, kad ES užsienio ministrų susitikime taip pat bus aptarti tie klausimai, kurie buvo svarstomi „Didžiojo aštuoneto“ susitikime Rusijoje.
C.Ashton pakartojo, kad niekas neabejoja cheminio ginklo panaudojimo faktu, tačiau pabrėžė, kad reakcija į ginklo panaudojimą turi būti daroma kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT).
„Sprendžiant Sirijos krizę labai svarbus JT vaidmuo. Svarbi Ban Ki-moono lyderystė bei JT Saugumo Tarybos sprendimai“, – kalbėjo ji penktadienio vidurdienį Valdovų rūmuose.
Vyriausiosios įgaliotinės teigimu, svarbiausia konfliktą išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, kad daugiau nepasikartotų siaubingos žudynės: „Jungtinės Valstijos dalyvaus diskusijose dėl krizės Sirijoje, todėl Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius J.Kerry atvyksta į Lietuvą.“
Susirūpinimas dėl NATO biudžeto
Baigdamas ES gynybos ministrų susitikimą ir reaguodamas į NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno išsakytas mintis, esą jei gynybos biudžetai ir toliau mažės Europa nebegalės tinkamai dalyvauti sprendžiant krizes, J.Olekas sakė, kad šiais metais finansavimas gynybai nacionaliniame biudžete turėtų didėti.
„Žiūrime, kad šiais metais didėtų finansavimas gynybai. Siekdama įvykdyti įsipareigojimus, Lietuva šiais metais 10 proc. padidins biudžetą gynybai. Suprantu, kad to nepakanka, tačiau darome viską, ką galime“, – sakė jis.
Duodamas interviu naujienų agentūrai BNS A.F.Rasmussenas išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančių gynybos biudžeto.
„Tęsiantis šiai tendencijai, Europa nebegalės dalyvauti sprendžiant krizes ateityje. O šį vakuumą užpildys naujos ekonomiškai stiprios šalys, nes jos vis daugiau investuoja į gynybą”, – kalbėjo jis.
Tariamasi dėl Europos saugumo
Ketvirtadienį neformaliame gynybos ministrų susitikime ministrai aptarė Europos saugumo ir gynybos sektoriaus pasiūlytas saugumo priemones, kuriomis būtų galima sukurti labiau konkurencingą ir veiksmingą ES gynybos pramonę.
Ministrai pastebėjo, kad vis sudėtingėjanti situacija Europos kaimynystėje duoda ženklą, kad būtina stiprinti gynybą ir saugumą Europoje.
„ES gynybos vadovai sprendė kovinių grupių panaudojimo klausimą. Siūlome lanksčiau jas panaudoti, tam tikriems veiksmams aktyvuojant tik dalį grupės“, – spaudos konferencijoje minėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
J.Olekas minėjo, kad diskusijos dėl Sirijos bus tęsiamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime: „Per darbinę vakarienę pasikeitėme informacija ir apie Siriją. Visos šalys smerkia cheminio ginklo panaudojimą. Yra daug požymių, kad ginklą panaudojo režimas, tačiau galutinės pozicijos bus po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.“
ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai C.Ashton pavaduotojas Maciejus Popowskis minėjo, kad turėtų būti glaudinimas ES šalių bendradarbiavimas gynybos srityje: „Mes pradėjome svarstymus, kaip galėtume pagerinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių gynybos srityje. Susitikime su ES gynybos ministrais buvo diskutuojama dėl sprendimų priėmimo, kuris pernelyg ilgai užtrunka.“
