Jeigu tikėsime preliminariais skaičiavimais, B. Obamai gali būti sunku gauti Kongreso pritarimą, rašo businessinsider.com.
„Think Progress“ skaičiavimais, 217 Atstovų rūmų narių turi tvirtą poziciją „prieš“ arba linkę į „prieš. „The Washington Post“ skaičiavimais, tokių, kurie kariniam smūgiui Sirijoje gali pasakyti „ne“, yra 205. „The Hill“ skaičiavimai kuklesni – tik 114 narių, aiškiai linkusių pasakyti „ne“ karinei intervencijai į Siriją.
Tai reiškia, kad visai įmanoma, jog Kongresas atmes B.Obamos planą pulti Siriją.
B.Obamos sprendimas įtraukti Kongresą į diskusijas - politiškai apdairus. Bet jis liudija, kad B.Obama antrąją kadenciją nėra itin užtikrintas, ar turi žmonių palaikymą. „The New York Times“ apibendrina pačių Baltųjų rūmų nuomonę dėl balsavimo.
B.Obama ir jo komanda, šalia tiesioginio klausimo apie raketų paleidimą į taikinius Sirijoje, slapta vertina balsavimą kaip kelrodį likusiai jo prezidento kadencijai. Jeigu Kongresas neparems palyginti santūrių veiksmų reaguojant į cheminio ginklo ataką Sirijoje, per kurią žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, prezidentas negalės tikėtis paramos praktiškai jokiam jėgos panaudojimui.
Nors B.Obama pabrėžė, kad turi įgaliojimus įsakyti smogti Sirijai, net jeigu Kongresas pasakys „ne“, Baltųjų rūmų patarėjai galvoja, kad tai beveik neįmanoma. Praktiškai taip jis taptų dar labiau izoliuotas ir atrodytų ignoruojantis visuomenės nuomonę. Politine prasme - beveik akivaizdu, kad tokiu atveju jis sulauktų Atstovų rūmų kaltinimų. Net jeigu nebūtų jokių didesnių pasekmių, situacija būtų erzinanti ir sekinanti.
Kas nutiko ne taip? Prognozės pasipylė po to, kai dėl B.Obamos plano pradėjo diskutuoti Atstovų rūmų spikeris Johnas Boehneris, mažumos lyderė Nancy Pelosi ir daugumos lyderis Ericas Cantoras.
J.Boehnerio biuras nurodė, kad B.Obama pasielgė atsakingai, atsiklausdamas „Amerikos žmonių ir jų išrinktų atstovų“. Tačiau, pasak vieno dar neapsisprendusio demokratų atstovo patarėjo, jo administracija „nedaro labai gero darbo“.
Karo politikos klausimu susiformavo keista koalicija tarp liberaliųjų demokratų ir libertarų respublikonų, kurie pasisako prieš šalies įsitraukimą į dar vieną konfliktą. Nuosaikieji respublikonai ir demokratai, kurie paprastai palaiko B.Obamą, sprendžiant iš oficialių ir neoficialių pasisakymų, taip pat nelabai linkę paremti jo planą.
Respublikonė Carol Shea-Porter pareiškė, kas ji yra prieš smūgį Sirijai „dabar labiau, nei bet kada“.
Panašios nuotaikos ir visuomenėje. Tik 29 proc. amerikiečių palaiko karinius veiksmus prieš Siriją, o 48 proc. yra prieš. Antradienį vakare B.Obama ketina kreiptis į tautą iš Ovalinio kabineto. Tačiau vargu, ar daug žmonių įtikins tas kreipimasis.
Žinoma, reikalai gali pasikeisti, jeigu respublikonų lyderiai neleis savo partiečiams dėl Sirijos balsuoti pagal sąžinę ir reikalaus balsuoti, kaip nurodys partijos vadovybė. Tačiau dabar atrodo, kad šansai, jog Atstovų rūmai pritars smūgiams prieš Siriją, yra mažesni nei 40 proc.
Parengė Jurgita Noreikienė
