Įtampa dėl padėties Sirijoje Vašingtone ir kitose pasaulio sostinėse aukštumas yra pasiekusi nuo pat rugpjūčio 21-osios, kai netoli Damasko buvo panaudotas cheminis ginklas, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis BBC ir „Reuters” informacija.
Vašingtonas iš pradžių garsiai svarstė karinio smūgio Sirijai galimybę, bet pastarosiomis dienomis JAV administracija pritilo. Baracką Obamą į kampą užspeitė situacija ir tarptautinėje bendrijoje, ir namuose.
Pritariančių sumažėjo
Baltųjų rūmų šeimininkui tikru galvos skausmu tapo praėjusios savaitės Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas, kuriame pasaulio lyderiams, ypač Rusijai su JAV, nepavyko pasiekti sutarimo Sirijos klausimu.
Sudėtinga B.Obamos padėtis ir namuose. Neaišku, kaip baigsis Kongreso balsavimas dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama pritarti JAV kariniams smūgiams Sirijos režimui.
O neseniai atlikta nuomonių apklausa parodė, kad šalis susiskaldžiusi. 51 proc. amerikiečių mano, kad B.Obama yra sąžiningas ir patikimas, o 49 proc. su šia nuomone nesutinka.
Palyginti su sausiu, keturiolika procentinių punktų – iki 40 proc. smuko ir pritarimas prezidento vykdomai užsienio politikai.
Tad B.Obamai palanki iš JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry lūpų neva išsprūdusi ir Maskvos skubiai pasičiupta mintis, kad Damaskas išvengtų karinio smūgio, jei atiduotų visus savo cheminius ginklus.
Maža to, apžvalgininkai tikina, kad Baltųjų rūmų šeimininkui palengvėjo – dabar jis turės laiko pagalvoti, ką daryti toliau.
Galimybė sulėtinti arklius?
Neva neapdairus komentaras iš J.Kerry lūpų nuskambėjo pirmadienį, kai jo buvo paklausta, ką Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas galėtų padaryti ar pasiūlyti, kad užkirstų kelią JAV kariniam smūgiui.
„Jis gali ateinančią savaitę tarptautinei bendrijai perduoti savo cheminius ginklus – iki paskutinio vieneto, – žurnalistams pareiškė J.Kerry. Ir iš karto pridūrė: – Bet jis to nedarys, to akivaizdžiai negalima padaryti.”
Vėliau JAV valstybės departamentas išplatino pranešimą, kad J.Kerry išsakė tik retorinį argumentą. Tačiau jį jau buvo spėjusi pasičiupti Maskva, nepritarianti karinio smūgio Sirijai galimybei.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar tą patį pirmadienį pareiškė, kad šalis ruošia „efektyvų, aiškų, konkretų” planą dėl Sirijos cheminių ginklų perdavimo tarptautinei kontrolei.
Negana to, priešingai nei Valstybės departamento pareigūnai, B.Obama neapdairų J.Kerry komentarą ir S.Lavrovo rengiamą planą pavadino galimai reikšmingu persilaužimu.
„Proceso pabaigoje B.Obama gali atrodyti kaip protingiausias vyrukas kambaryje. Jeigu Sirija tikrai ketina atiduoti savo ginklus, eiti į Kongresą ir atidėti veiksmus neatrodytų taip kvaila”, – teigė BBC Šiaurės Amerikos skyriaus redaktorius Markas Mardellas.
Įgyvendinti planą būtų sunku
Tačiau apžvalgininkai jau klausia: ar tikrai būtų įmanoma įvykdyti Sirijai rengiamą pasiūlymą?
Rusija paprašė Sirijos vyriausybės stebint užsienio specialistams suvežti ginklus į nustatytas vietas ir juos sunaikinti. Damaskas pritarė Rusijos pasiūlymui, nors ne vieną dešimtmetį apskritai nepripažino, kad turi cheminį ginklą.
Vis dėlto sunkumų kiltų ir tuo atveju, jei Damaskas nurodytų, kur, kokių ir kiek cheminių ginklų jis turi. Visada netrūktų abejonių, ar Sirijos režimas nieko nenuslėpė. Įtarimus vargiai išsklaidytų ir ekspertų atlikti patikrinimai, ar Damaskas sako tiesą.
Išsiversti be JT Saugumo Tarybos pritarimo Rusijos planui taip pat būtų sudėtinga. Kita vertus, per daug tikėtis iš organo, kuris sutarimo Sirijos klausimu neranda daugiau nei trejus metus, irgi neverta.
O ir įveikus šią kliūtį kiltų bėdų dėl JT inspektorių išsiuntimo į pilietinio karo draskomą šalį. Neaišku, ar visos konflikto pusės sutiktų nutraukti ugnį, kad ginklų ekspertai saugiai atliktų savo darbą.
O ir jų žodžiai gali skirtis nuo veiksmų.
Galiausiai tai Sirijos režimui nesutrukdytų toliau žudyti savo šalies piliečių, kurių jau žuvo per 100 tūkst., įprastais ginklais.
Pasigedo Vokietijos kanclerės ryžto
Sirijos krizė itin nepalanki Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri ruošiasi šį mėnesį vyksiantiems parlamento rinkimams. Politikė nori įtikinti sąjungininkus Vokietijos patikimumu, tačiau bijo išgąsdinti rinkėjus.
Tikėtina, kad būtent dėl to Berlynas vengė aiškiai pasisakyti Sirijos klausimu.
G20 susitikime Sankt Peterburge 11 šalių pasirašė pareiškimą, kuriuo raginama surengti stiprų atsaką dėl Sirijoje surengtos cheminės atakos. Pareiškimą pasirašė ir visos 4 susitikime dalyvavusios ES narės, išskyrus Vokietiją. Jos vadovai pasirašė tik šeštadienį.
Dėl to A.Merkel sulaukė daug kritikos. Tačiau Vokietijos kanclerė sako norėjusi prieš dokumento pasirašymą sužinoti visų 28 ES narių, kurių diplomatijos vadovai šeštadienį susitiko Vilniuje, poziciją.
Berlynas atmetė galimybę prisidėti prie bet kokio JAV karinio smūgio Sirijai ir pareiškė, kad pritars pasekmėms, kurių turėtų laukti Sirijos režimas, tik tuomet, kai bus patvirtinta, jog cheminius ginklus panaudojo Damaskas.
Tačiau kokios bus tos pasekmės, Vokietija nenurodė.
