„Mes jaučiame, kad (šešios galingosios) narės parodė reikalingą politinę valią , kad procesas judėtų į priekį. Dabar nes turime imtis detalių“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas per spaudos konferenciją.
Jis pažymėjo, kad abi derybų pusės pirmą kartą sutarė dėl bendro poderybinio pareiškimo, bet atsisakė smulkiau paaiškinti, apie ką buvo diskutuota susitikus Ženevoje. Kitas susitikimas numatytas lapkričio 7-8 dienomis tane pačiame Šveicarijos mieste.
Tuo tarpu Maskvoje buvo pažymėta, kad nematyti pažangos būsimose branduolinėse derybos su Iranu garantijos.
„Rezultatas geresnis negu Almatoje ( balandį vykusiose derybose), bet tai negarantuoja pažangos ateityje, – taip, anot „Interfax“, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. – Bendradarbiavimas galėjo būti geresnis“.
Derybos detalios kaip niekada
Galingiausių pasaulio valstybių ir Irano derybos dėl branduolinės programos buvo „detalios kaip niekada“, teigė Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams Catherine Ashton, kuria remiasi BBC.
C.Ashton ir Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas teigė, kad aptarti esminiai klausimai ir laukiama kito derybų etapo.
Tarptautiniai derybininkai atidžiai svarsto iraniečių pasiūlymą.
Prie derybų stalo Ženevoje sėdo grupės „5+1“ – penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių (Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV) bei Vokietijos atstovai.
„Dalyviai taip pat susitarė, kad „5+1“ grupė bei iraniečių ekspertai branduoliniais, moksliniais ir sankcijų klausimais susitiks prieš kitą susitikimą aptarti skirtumus ir susitarti dėl praktinių veiksmų“, – sakoma pranešime.
Per spaudos konferenciją M.J. Zarifas sakė, jog tikisi, kad derybos lems „naujo etapo mūsų santykiuose pradžią“ ir padės išspręsti „nereikalingą krizę“.
