Pagal Vokietijos pasiūlymą, aplink didžiąsias NATO valstybes susiburtų mažesnių šalių grupės. Šios grupės bendrai telktų savo karinę galią arba kurtų naujas karines galimybes, o didžiosios valstybės koordinuotų jų veiksmus. Šią idėją teigiamai įvertino NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir Didžioji Britanija, bet kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, mano, kad toks planas gali susiaurinti šalių suverenitetą ir paskatinti per didelę valstybių specializaciją kurioje nors vienoje gynybos srityje. Kai kurie diplomatai taip pat nerimauja, kad esant tokiai sistemai būtų sunkiau konkrečioms operacijoms panaudoti NATO pajėgas, nes vienos valstybės parlamentas iš esmės galėtų vetuoti kitų jos grupėje esančių valstybių veiksmus.
JAV ne kartą pabrėžė, kad platėja praraja tarp JAV ir Europos kariuomenės finansavimo ir galimybių. Ištikus ekonomikos krizei, daugelis Europos šalių mažina kariuomenės finansavimą. Vokietija teigia, kad jų siūlomas planas padėtų pasidalinti gynybos išlaidas. NATO valstybių grupės jau dabar bendradarbiauja įvairiuose gynybos projektuose, bet pagal Vokietijos pasiūlymą, šis bendradarbiavimas būtų perkeltas į naują lygmenį.
Iš 28 NATO narių tik keturios - JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir Estija - laikėsi Aljanso plano 2012 metais savo gynybai skirti 2 proc. BVP.
