Šio judėjimo pranešime sakoma, kad kovotojai „nusprendė nuo šios dienos baigti savo sukilimą“ ir siekti savo tikslų „vien politinėmis priemonėmis“.
Abiejų šalių taikos derybos ne kartą buvo įstrigusios nuo praeitų metų gruodžio, o praeitą mėnesį Kongo kariškiai suintensyvino kampaniją prieš sukilėlius. Surengę staigų puolimą, kariai per kelias dienas susigrąžino kontrolę daugiau nei šešiuose miestuose.
Kongo vyriausybės atstovas Lambert'as Mende (Lamberas Mendė) antradienį paryčiais paskelbė pergalę prieš sukilėlius, patvirtinęs, kad armija susigrąžino kontrolę paskutinėse sukilėlių tvirtovėse – Čanzu ir Runjonyje.
„Čanzu ir Runjonis buvo užimti armijos apie 3 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku. Dauge M23 kovotojų pasiduoda, – sakė L.Mende. – Kariniu požiūriu, viskas baigta.“
L.Mende priodūrė, jog Kinšasos vyriausybė tikisi artimiausiu laiku atnaujinti taikos derybas, kurioms tarpininkauja kaimyninė Uganda.
Vis dėlto analitikai perspėja, kad M23 tėra naujausia šalies rytuose gyvenančių tutsių nepasitenkinimo išraiška ir kad jai šiam judėjimui susilpnėjus gali iškilti kitos grupuotės.
Daugelio nuomone, M23 gaudavo karinę ir finansinę paramą iš kaimyninės Ruandos, kurios prezidentas taip pat yra tutsis.
Ruanda neigia padėjusi sukilėliams, nors Jungtinių Tautų (JT) ekspertų parengtoje ataskaitoje pateikiama priešingų įrodymų.
M23 judėjimas, įkurtas praeitų metų balandį, kaltino vyriausybę nevykdant taikos sutarties, kuri buvo pasirašyta 2009-ųjų kovo 23 dieną.
Sukilėliai pernai lapkritį buvo trumpam užėmę milijoną gyventojų turintį Gomo miestą, tačiau vėliau pasitraukė, spaudžiant tarptautinei bendruomenei.
Po Gomos apsiausties padidėjo susipriešinimas sukilėlių judėjimo viduje.
M23 smarkiai susilpnėjo, kai jo lyderis Bosco Ntaganda (Boskas Ntaganda) anksčiau šiais metais pasidavė Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
