Tarp vieno Volgogrado miegamųjų rajonų ir centro važinėjantis 15-asis troleibusas visada būna sausakimšas. Ypač rytais. Todėl vakar apie pusę devynių transporto priemonė kaip visada lūžo nuo keleivių, rašo „Lietuvos rytas“.
Volgogradiečiai vis dar negalėjo atsitokėti po sekmadienio tragedijos, kai vidurdienį geležinkelio stotyje nugriaudėjo sprogimas, pražudęs 17 žmonių. Iš pradžių buvo manoma, kad susisprogdino mirtininkė, vėliau pareigūnai pranešė radę vyro pirštą, ant kurio buvo granatos žiedas. Taigi sprogdinosi vyras teroristas. Kas jis? Kodėl taip darė?
Visas kalbas nutraukė naujas sprogimas: akimirka, ir iš 15-ojo troleibuso liko tik rūkstantis laužas, kuris liudininkams priminė sudegintą skardinę. Žuvo dar 14 žmonių, įskaitant metų neturintį kūdikį. Kitas sprogimas, bet braižas tas pat.
„Ir vienas, ir kitas sprogstamasis užtaisas buvo pripildytas vienodų žalojančių detalių. Tai patvirtina versiją, kad teroro aktai yra susiję“, – vakar neabejojo Rusijos tyrėjai.
Paralyžiavo eismą
Teroro išpuoliai buvusio sovietų galybės simbolio Stalingrado gyventojams sukėlė šoką ir paniką.
„Tai pirmas kartas gyvenime, kai man tenka patirti kažką panašaus. Verkiau nuo akimirkos, kai išgirdau apie pirmąjį sprogimą. O šiandien – antras.
Gyvenu netoli vietų, kur sprogo bombos, žmonių gatvėse labai mažai. Pati likau namie, nes bijau, jog bus daugiau atakų“, – vakar skundėsi Volgogrado gyventoja Polina Gončiarova.
Gyventojų baimę dar labiau pakurstė po antrojo išpuolio pasklidę gandai apie dar du sprogimus miesto viešajame transporte.
Nors žinia nepasitvirtino, žmonės ėmė panikuoti.
„Išsikviesti taksi mieste beveik neįmanoma. Arba linijos užimtos, arba operatorės atsako, kad taksi perkrauti darbu ir negali atvažiuoti“, – vakar sakė volgogradietė Marina Gorškova.
Nepaisydami valdžios patarimo be būtino reikalo neiti į gatvę, prie kraujo centro rikiavosi savanoriai duoti kraujo sužeistiesiems.
Per abu išpuolius nukentėjo apie 70 žmonių.
Išpuolių aukos patyrė smegenų sukrėtimą, plyšo ausų būgneliai, lūžo kaulai, atsivėrė šiurpios žaizdos nuo nudegimų ir skeveldrų.
Mieste – jokių linksmybių
Dabar Volgograde – nerimo dienos. „Lietuvos rytui“ žurnalistė iš Volgogrado Vika Fomenka pasakojo, kad po miestą sklinda gandai apie naujus išpuolius.
Esą sprogo tramvajus, susprogdintas maršrutinis taksi. Valdžia tai neigia, tačiau gandai sklinda, o gyventojai ir toliau paniškai bijo naujų sprogdinimų.
Žmonių gatvėse gerokai mažiau, nei paprastai būna prieš šventes, daugelio jų veidai niūrūs. Dauguma ypač skuba, dairydamiesi per petį, ar tik nepastebės ko nors įtartina.
Nereikia nė draudimų linksmintis gedulo metu – švenčių jausmo neliko. Vietoj jo – pykčio, sutrikimo ir keršto nuotaikos.
Baimė – net po eglute
Sprogdinimų Volgograde griausmas atsirito iki pat Maskvos. Dar sekmadienį Rusijos sostinė gyveno įprastiniais Naujųjų metų laukimo rūpesčiais: pirkėjų sausakimšos parduotuvės, metro grūdosi keleiviai su pilnais krepšiais – visų ir nepatikrinsi.
Tiesa, prie įėjimų ir peronuose dažniau buvo sutinkami policininkai su šunimis.
Bet maskviečių pokalbiuose žodžiai „teroro aktas“, „Volgogradas“, „sprogimai“ skambėjo nedažnai – kur kas rečiau nei „įmonės vakarėlis“, „eglutė“, „dovanos“ ir „silkė pataluose“.
Sekmadienį viskas pasikeitė – atsirado akivaizdūs baimės požymiai: atsitiktinių šypsenų ir šventiškų pokalbių kur kas mažiau, baimingų apsidairymų į šalis – daugiau. Dažniau buvo galima išgirsti niūrias prognozes, esą „tai – tik pradžia!“, mat teroristinių išpuolių gali būti daugiau.
Taikinys buvo Maskva?
Ir, regis, tokios prognozės neatsitiktinės. Mat Rusijos tyrimų komitetas iškėlė versiją, kad Volgograde, ko gero, net nebuvo planuojama sprogdinimų serija.
Pirmąją bombą stotyje susprogdino teroristas, kuris rengėsi vykti į Maskvą. Bet jis buvo sustabdytas prie įėjimo į stotį ir tik tada detonavo sprogmenis.
Maskviečiai piktinasi, jog Federalinė saugumo tarnyba (FST) blogai atlieka savo darbą. Esą, užuot ieškojus teroristų, pastaraisiais metais vis daugiau pinigų ir darbo aukota politinės opozicijos paieškoms ir jai persekioti.
Be to, anot buvusio FST pulkininko Genadijaus Gudkovo, visi ženklai rodo, jog pastarieji išpuoliai neatsitiktiniai ir ne pavienių veikėjų.
„Dabar teroristai mirtininkai parengiami labai greitai. Dirba mašina, gyvųjų bombų formavimo konvejeris. Ir to mes su jumis nesustabdysime.
Pati aplinka sukuria teroristinį pogrindį, išugdo žmones, pasirengusius mirti, kurie nusineša su savimi dešimtis nekaltų aukų“, – sakė ekspertas.
Sustiprino saugumą šalyje
Valdžios atsakas kol kas nuspėjamas. Volgograde, kuris laikomas pagrindiniu Rusijos geležinkelio mazgu į 2014-ųjų žiemos olimpinių žaidynių sostinę Sočį, vakar pareigūnai masiškai tikrino žmonių dokumentus prie įėjimų į viešojo transporto stotis, aikštes, kitas viešų susibūrimų vietas.
Be to, nurodyta sustiprinti saugumą ne tik Volgograde, bet ir visoje šalyje. Nutarta įsteigti Nacionalinio antiteroristinio komiteto operatyvinius štabus, padidintas saugumas oro uostuose. Baiminamasi ir etninės nesantaikos proveržio.
Dėl teroro aktų pasipiktinę Volgogrado gyventojai bandė surengti spontaniškas protesto eitynes, tačiau patruliai juos iškart išvaikė. Ne ką menkesnis iššūkis laukia ir Sočio olimpinių žaidynių įvaizdžio formuotojų.
Juk neatsitiktinai sprogdinimai Volgograde sukėlė nerimą Vakarų žiniasklaidoje, kuri ir taip dažnai pabrėžia, jog Šiaurės Kaukazas, netoli kurio vasario 7-ąją prasidės olimpiada, garsėja ne tik kaip vienas gražiausių pasaulio regionų, bet ir kaip ekstremistų lopšys.
Nepaisydamas to, Rusijos olimpinio komiteto vadovas Aleksandras Žukovas teigė, jog nėra jokio reikalo imtis papildomų saugumo priemonių Sočyje, mat viskas, kas įmanoma, jau padaryta.
Sočį pavers neprieinama tvirtove
Gintaras Nenartavičius, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas:
„Sočyje, kaip ir visuose olimpiniuose miestuose, likus metams iki žaidynių buvo rengiama daug priešolimpinių varžybų. Jose sportininkai 2013 m. sausio–kovo mėnesiais bandė trasas ir arenas, o varžybų rengimo tarnybos irgi derino savo darbą.
Daugiausia nusiskundimų turėjo biatlonininkai – jiems reikia vežtis ir ginklus. Sportininkus ir trenerius labai išvargino nenutrūkstamos saugumo patikros.
Man teko lankytis Sočyje balandį ir pamačiau, kurios bazės dar statomos, o kurios jau veikia. Sporto žurnalistams neteko patirti išskirtinių saugumo priemonių, išskyrus metalo detektorius įeinant į viešbutį ir ledo rūmus.
Tačiau prie ką tik pastatyto viešbučio „Radisson“, kuriame žaidynių metu gyvens Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai ir kiti svarbūs asmenys, nuolat budėjo policijos pareigūnai su šunimis, privažiuojantys automobiliai buvo tikrinami kaišiojant po jais veidrodžius.
Pareigūnai atrodė labiau išvarginti rutinos nei įsitempę, nes tuo metu papildomo terorizmo pavojaus nebuvo.
Vykdamas į kalnus – Krasnaja Polianoje ir Roza Chutore – esančias varžybų bazes, atkreipiau dėmesį, kad naujoje maždaug 50 km ilgio traukinių trasoje yra daugybė tiltų ir viadukų.
Visi jie jau tuo metu buvo saugomi pareigūnų, tikėtina, visą parą.
Nuolat girdėdami nuogąstavimus dėl saugumo ir suprasdami, kad tai yra žaidynių minusas, rusai nelinkę šio klausimo akcentuoti, tačiau tam skiriama labai daug dėmesio.
Žaidynių metu beveik visur veiks belaidis interneto ryšys, o prie jo prijungti kompiuteriai ir telefonai bus skenuojami Rusijos saugumo tarnybų. Sočis bus paverstas neprieinama tvirtove, todėl sunkiai tikėtina, kad žaidynių metu ten įvyktų teroro aktų.
Tai turbūt supranta ir teroristai, todėl jie savo taikiniais renkasi netoli Sočio esančius miestus, kur saugumo kontrolė mažesnė.“
Savižudis siekė Alacho malonės
Vakar Rusijos pareigūnai jau neabejojo, kad išpuolį Volgogrado geležinkelio stotyje įvykdė ne įtartinai besielgusi moteris, kaip skelbta anksčiau, bet jos lydėtas vyras.
Įtariama, kad kuprinėje buvusius sprogmenis, kurie prilygsta maždaug 10 kg trotilo, detonavo vienos Dagestano sukilėlių grupuotės narys Pavelas Pečionkinas, gimęs Volžsko mieste Marių Respublikoje.
Įtariamo sprogdintojo tapatybę tikimasi patvirtinti atlikus DNR tyrimus. Pirmadienio rytą P.Pečionkino tėvas Nikolajus davė kraujo šiai analizei.
Manoma, kad P.Pečionkinas prisidėjo prie Dagestano kovotojų 2012-ųjų pavasarį. Iš pradžių, kai sūnus tapo musulmonu, tėvai netgi džiaugėsi – jis liovėsi gerti, tapo ramesnis, nesiginčijo ir reguliariai lankėsi mečetėje.
Tačiau išvažiavęs į Maskvą uždarbiauti vyras staiga dingo. Tik vėliau tėvai sužinojo, kad jis susidėjo su gauja Dagestane. Jie šį rudenį bandė ieškoti pradingusio sūnaus, bet veltui.
Po bevaisių paieškų tėvai įrašė vaizdo kreipimąsi savo sūnui, tačiau jų ašaros neištirpdė ledinės islamisto kovotojo širdies. Musulmonišku Ansaro ar Rusi vardu pasivadinęs Pavelas kaip atsaką įkėlė savo vaizdo įrašą.
„Liūdna buvo matyti jūsų ašaras. Jūs prašote manęs grįžti. Tokių planų neturiu. Ir neturėsiu. Aš atvažiavau čia tik tam, kad Alachas būtų manimi patenkintas“, – sakė būsimasis savižudis.
