Per saugumo konferenciją Vokietijos mieste Miunchene, kur Vakarų šalių diplomatai susitiko su Ukrainos opozicijos lyderiais, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad protestuotojai įsitikinę, jog jų „ateitis neturi būti susieta tik su viena šalimi – ir, žinoma, ne prievarta“.
„Niekur kova už demokratinę, europietišką ateitį šiandien nėra svarbesnė negu Ukrainoje, – pridūrė jis. – Jungtinės Valstijos ir ES palaiko Ukrainos žmones toje kovoje.“
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas smogė atgal tokiais pačiais argumentais, kaltindamas Vakarų šalis spaudimu Kijevui pasirašyti sutartį dėl politinės ir ekonominės partnerystės su Europos Sąjungą, bet ją lapkritį netikėtai atmetė Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
S.Lavrovas sakė, kad „politinis pasirinkimas buvo iš anksto nulemtas Ukrainai“, kai NATO 2008 metais pasiūlė Kijevui potencialią narystę Vakarų šalių kariniame aljanse. Ukraina to pasiūlymo nepriėmė, tačiau bendradarbiavo su NATO, vykdė tarptautines taikos misijas – pavyzdžiui, Afganistane.
„Čia pasirinkimas yra primetamas“, – pareiškė jis, kaltindamas kai kuriuos ES politikus protestų prieš V.Janukovyčių kurstymu, - nes jų dalyviai „užima ir laiko vyriausybės pastatus, puldinėja miliciją, skanduoja rasistinius, antisemitinius ir nacių šūkius“.
Abi stovyklos negailėjo kritikos viena kitai kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Susitikimo atmosfera buvo šalta, Rusijai nesutariant su Vakarų sąjungininkais dėl Ukrainos ir Sirijos, kurioje Maskva palaiko prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą.
Tuo tarpu konferencijos kuluaruose Ukrainos opozicijos lyderiai – buvęs boksininkas Vitalijus Klyčko ir kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko sąjungininkas Arsenijus Jaceniukas – taip pat įstatymų leidėjas Petro Porošenka ir popmuzikos žvaigždė Ruslana Lyžyčko prašė pagalbos protestuotojams.
Ukrainos opozicijos atstovai vadovavo nedideliam protestui šio Bavarijos miesto gatvėse, taip pat dalyvavo susitikimuose su J.Kerry, Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) ir ES išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton).
„Tikimės palaikymo Ukrainai, palaikymo demokratiniam taikiam judėjimui, nes visi nori matyti Ukrainą modernia europietiška šalimi, tai ir yra mūsų pagrindinis tikslas“, – V.Klyčko sakė žurnalistams.
Pasak jo, demonstrantai Ukrainoje sako: „gana – gana laukti, gana korupcijos, gana gyventi be taisyklių“.
V.Janukovyčius pasirašė įstatymą dėl amnestijos protestuotojams, suimtiems per neramumus, taip pat atšaukė teisės aktus, varžiusius žmonių teisę protestuoti.
Tačiau atrodo, kad tai tikriausiai nesustabdys protestų, per kuriuos retkarčiais prasiverždavo smurtas ir kurie prasidėjo, kai V.Janukovyčius priėmė 15 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą iš Rusijos, užuot pasirašęs laisvosios prekybos sutartį su Europa.
J.Kerry ir kiti Vakarų diplomatai dėl smurto atsakomybę vertė Ukrainos vyriausybei.
„Griežtai smerkiame smurtą, kurį matėme – ypač per didelį saugumo pajėgų jėgos naudojimą Ukrainoje“, – sakė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), kalbėdamas apie V.Janukovyčiaus „ypatingą atsakomybę“.
„Reikalaujame visokeriopai gerbti fundamentalų principą, kad kiekviena šalis turi neatsiejamą teisę laisvai rinktis savo sąjungininkus“, – pridūrė A.F.Rasmussenas, netoliese stovint S.Lavrovui.
Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) aiškino, kad buvusios sovietinės respublikos, tokios kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, mieliau renkasi europietišką gyvenimo būdą.
„Ukrainos ateitis susijusi su Europos Sąjunga“, – sakė jis.
