Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 0,8 proc. bendrojo vidaus
produkto ir tarp NATO šalių užima priešpaskutinę vietą,
maždaug dvigubai atsilikdama nuo Europos vidurkio.
Rytų Europos studijų centro ekspertai penktadienį pabrėžė,
kad Rusija ir Kinija sparčiai didina išlaidas gynybai, o JAV
didesnį dėmesį perkelia nuo Europos prie Azijos, todėl Lietuvos
įsipareigojimų nevykdymas yra nepateisinamas.
„Mes vis dar jaučiamės tam tikros saugumo sistemos paribyje, vis
dar kalbame, kad norime visavertės narystės NATO, kad
NATO matomumas turi būti sustiprintas (...). 0,8 proc. BVP yra
absoliučiai neadekvatu“, - diskusijoje parlamente sakė centro
ekspertas Laurynas Kasčiūnas.
„Jeigu norime visavertės narystės NATO, privalome realiai
pradėti galvoti, kad negalime būti tik vartotojai, privalome patys
rūpintis savo saugumu. Ekspertų skaičiavimais, vien išlaikyti savo
gynybos pajėgumų stabilumą, turime skirti 1,2-1,4 proc. BVP“, -
sakė politologas.
Analitikai pasiūlė parlamentinių partijų susitarimą dėl
krašto apsaugos sistemos finansavimo papildyti konkrečiu
įsipareigojimu finansavimą kasmet didinti 0,05 proc. BVP.
NATO valstybės yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. BVP.
Šį tikslą oficialiai deklaruoja ir Lietuva - jis numatytas 2012
metais pasirašytame politinių partijų susitarime ir patvirtintas
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu rugpjūčio
mėnesį vykusiame Baltijos šalių ir JAV prezidento Baracko Obamos
susitikime.
Tačiau realiai prie šio rodiklio Lietuva praktiškai neartėja.
Šių metų biudžete krašto apsaugai skiriama 980,5 mln. litų -
56 mln. litais daugiau nei šiais metais. Dėl augančios ekonomikos
santykio nuo BVP rodiklis išlieka nepakitęs.
Valdančioji koalicija yra įsipareigojusi siekti, kad 2016 metais
gynybos finansavimas pasiektų 1 proc. BVP. Kad būtų pasiektas šis
rodiklis, 2015 ir 2016 metais krašto apsaugos finansavimas turėtų
augti gerokai greičiau nei šiemet.
Diskusijoje kalbėjęs Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas
teigė, kad šis įsipareigojimas turbūt liks neįgyvendintas.
„Jau dabar aišku, kad nei šiemet, nei kitais metais nebus galima
skirti daugiau kaip po 200 mln. litų papildomai, kad galėtume tą
procentą pasiekti. Šiemet biudžetas palaiko pernai metų lygį.
Vadinasi, partijų 2012 metais pasirašytas susitarimas negalioja
partijoms ir politikams, mes toliau kalbame tuščiai ir savo
įsipareigojimų nevykdome“, - sakė T.Janeliūnas.
Pareigūnų teigimu, Lietuva sulaukia NATO partnerių kritikos
dėl nepakankamų išlaidų krašto apsaugai, bet ją sušvelnina
aktyvus Lietuvos dalyvavimas NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane.
Nepakankamą Lietuvos gynybos finansavimą penktadienį pripažino
ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas
Benediktas Juodka.
„Man toks jausmas, kad amerika mažiau kreipia dėmesio saugumu
europai, prioritetai gal Azija ir kitur. Bet Europos Sąjunga, taip
pat ir Lietuva, nepakankamai rūpinasi savo saugumu. Mes viduje turime
patys daug daryti, kad turėtume daugiau įtakos savo saugumui“, -
kalbėjo Seimo narys.
Penktadienį paskelbtoje studijoje teigiama, kad Lietuvos ir
JAV santykiai gali sustiprėti energetikoje ir ekonomikoje, ypač
sėkmingai pasibaigus JAV ir ES deryboms dėl laisvos prekybos
sutarties. L.Kasčiūnas pabrėžė, kad laisvos prekybos susitarimas
gali atverti JAV dujų eksportą į Lietuvą.